-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, šie kursai skirti tiems gyventojams, kurie nori prisidėti prie pasipriešinimo karo atveju, tačiau nėra ginkluotųjų pajėgų dalis.
„Apie 150–200 tūkst. piliečių, kurie gali prisidėti prie valstybės gynybos. (…) Tai ta visuomenės dalis, kuri nori turėti daugiau žinių, kaip vienasmeniškai planuotis išlikimą ir veikimą karo padėties metu, kaip planuoti šeimos lygmeniu tam tikrą gynybos, išlikimo planą, (…) jiems ir yra skirti šitie kursai“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Pasiruošimo dienai „X“ kursus sudarys trys pagrindiniai – bazinis, atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo – įgūdžių moduliai. Jų metu gyventojai bus mokomi, kaip teikti pirmąją medicininę pagalbą, kaip rengti šeimos veikimo planą, taip pat bus tobulinami gyventojų išlikimo įgūdžiai.
Pirmieji kursai planuojami šių metų rugsėjį, registracija į juos prasidės rugpjūtį, taip pat pažymi ministras. Kol kas kursus ves 35 specialiai tam parengti instruktoriai, sako L. Kasčiūnas.
„Instruktoriai yra iššūkis, tokia yra realybė. Dabar yra 35, (…) jų, be abejo, daugės, tuomet ir apsukos bus didesnės“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Projektas daug resursų nepareikalaus, kalbame apie keliasdešimt tūkstančių eurų“, – teigė ministras.
Be to, šį pasiruošimo kursą ateityje planuojama integruoti ir į švietimo sistemą, atkreipia dėmesį L. Kasčiūnas.
Kaip teigia KAM Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis, pastarieji kursai vyks visoje Lietuvoje. Jis pažymi, kad į mokymus bus galima užsiregistruoti per Vyriausybės portale kuriamą kalendorių.
„Jis kol kas neaktyvus, bet savo elektroninį paštą ten galima įrašyti jau dabar ir mes atkreipsime dėmesį ir įtrauksime tai į poreikį“, – žurnalistams teigė V. Vilkelis.
„Registracijoje anonsuosime iškart geografines vietoves ir infrastruktūrinį padalinį, kur tie mokymai vyks“, – sakė specialistas.
Pasak jo, išklausę pasiruošimo dienai „X“ kursą piliečiai geriau atskirs, kas yra ginkluotas, kas yra neginkluotas pasipriešinimas ir kaip reikėtų veikti ir išgyventi okupacijos atveju.
„Surinkome Ukrainos patirtį, (…), taip pat kariuomenės, specialiųjų operacijų pajėgų – ko visoms pajėgoms iš civilinio sektoriaus daugiausia reikia. O reikia daug ko – (…) smėlį pilstyti į maišus, pinti tinklus, kas labai svarbu antidroninių operacijų metu“, – kalbėjo specialistas.
„Žinome, kad karinės agresijos atveju energetikos objektai yra taikinys numeris 1 – ne Afrikoje gyvename, žmogui reikia žinoti apsišiltinimo, išgyvenimo būdų – kaip sluoksniuoti drabužius, kaip su žvakėmis gauti ne tik šviesą, bet ir apsišildyti. (…) Kad svarbu ne tik evakuacinė, bet ir veikimo karo zonoje kuprinė ir kas ten turi būti. Pasakojame ir apie elgseną – kaip judėti mieste esant apšaudymui“, – sakė V. Vilkelis.
Be to, siekiama, kad tai paskatins piliečius vėliau įsitraukti ir į aktyvesnę pasipriešinimo veiklą.
„Norėtume, kad temos esančios kursų meniu, parodytų gyventojams galimybę pereiti į kitą pasirengimo platformą, kur galima formuoti karinio pasipriešinimo įgūdžius – Molotovo kokteilius gaminti ir pan. (…) Tai bandysime sudominti gyventojus ir įsitraukti, dalyvauti kituose lygmenys, jungtis į komendantūras ir prie Šaulių sąjungos“, – sakė V. Vilkelis.
Kaip praneša KAM, mokymai dažniausiai vyks šeštadieniais. Pirmasis, Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis, truks 8 val. teoriniai mokymai, vienu metu juose galės dalyvauti 50 ir daugiau dalyvių.
Antrasis, Pilietinio pasirpiešinimo įgūdžių modulis – tai 8–9 val. praktiniai mokymai, kuriuose vienu metu gales dalyvauti iki 30 dalyvių.
Instruktorių kursas truks 4 dienas, 30 val. Jiems organizuojami teoriniai ir praktiniai mokymai.
Seimas Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją priėmė praėjusių metų gegužę.
