-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prasidėjus alerginei reakcijai, Respublikinė Panevėžio ligoninė tik nuvijo giltinę – suteikė skubiąją pagalbą, tačiau tolesniam gydymui alergologo pasiūlyta ieškoti kituose miestuose.
Mat prestižine įsivardijama Respublikinė Panevėžio ligoninė su jai priklausančia Konsultacijų poliklinika neturi nė vieno tokio specialisto.
Kaip didžiausią gyvenime patirtą siaubą R. Šedienė mena vienoje Panevėžio centre esančių kavinių pernai lapkritį švęstą gimtadienį.
Į šventę senjorė susikvietė bičiules, bet smagiam pasisėdėjimui einant į pabaigą, sukaktuvininkei pradėjo peršėti akys, jų vokai degė, niežėjo padai.
„Staiga niežulys apėmė visą kūną. Nesusivaldžiusi ėmiau kasytis, o viena draugė dar juokais pasakė, kad prie stalo krapštinėtis nepriimta, nekaip atrodo“, – pasakoja R. Šedienė.
Įkandin niežėjimo ją apėmė toks silpnumas, kad į replikas jau nebekreipė dėmesio, vien žiūrėjo, kur atsigulus. Atsikelti nuo kėdės ir nubėgti iki sofutės kavinėje jau nebeturėjo jėgų – susmuko tiesiog ant grindų.
Drauges dar paragino greičiau kviesti greitąją.
„Pamenu dukters juoką pro ašaras: „Būtum, mama, numirusi nuo silkės.“
R. Šedienė
R. Šedienė neslepia, kad gulinčiai staiga susuko vidurius, o nueiti iki tualeto nebeturėjo jėgų, vien tįsojo tarpais net prarasdama sąmonę.
Pašnekovės teigimu, nuo pirmųjų negalavimo simptomų, kai pajuto perštint akis, iki susmukimo ant kavinės grindų praėjo mažiau nei penkios minutės.
O greitosios ji teigia laukusi ilgokai, bent taip atrodė giltinei į akis žvelgiančiai bejėgei moteriai.
Nuvežtai į Respublikinę Panevėžio ligoninę jai iškart diagnozavo anafilaksinį šoką. Tai – staiga pasireiškiančios alergijos pasekmė.
R. Šedienė prisimena, kad vaistai nuo alergijos ligoninėje į veną jai buvo lašinami iki pat vakaro, paskui išleista namo.
Greitosios automobiliu iš kavinės į ligoninės priimamąjį atvežtai velžietei nustatyta jos gyvybei pavojinga alerginė reakcija. P. Židonio nuotr.
Medikė svarsto, kad gyva išliko tik todėl, jog dar kavinėje pajutusi, kad darosi blogai, suskubo išgerti alergines reakcijas slopinančių vaistų.
„Kai apie juos pasakiau ligoninės gydytojai, stebėjosi, kad tokių vaistų buvo mano rankinėje. Paaiškinau, kad esu medikė, be to, nebejauna, tad nešiojuosi įvairių vaistų. Jų gali prisireikti ne tik man, bet ir kitiems. Tvirtinau, jog turėdama vaistų po ranka, galėsiu suteikti pagalbą“, – pabrėžia R. Šedienė.
Ji įsitikinusi: rankinėje turėti vaistai ir išgelbėjo gyvybę.
Kavinėje pasireiškusi netikėta organizmo reakcija, galėjusi baigtis mirtimi, gerokai išgąsdino ir R. Šedienės bičiules, ir kavinės kolektyvą.
„Išvežė mane nesusimokėjusią už vaišes. O kiek nemalonumų būtų turėjusi kavinė, jei būčiau joje numirusi“, – sako moteris.
R. Šedienė pamena akių niežėjimą pajutusi valgydama silkę, iki tol vaišinosi dar ir žuvimi.
Iš pradžių neabejojo, jog alerginę reakciją jai sukėlė būtent žuvis. Vėlesni tyrimai tai paneigė.
„Pamenu dukters juoką pro ašaras: „Būtum, mama, numirusi nuo silkės“, – atsiduso R. Šedienė.
Ji teigia žuvį valgiusi visą gyvenimą, organizmas šį produktą toleruodavęs, jokių sveikatos problemų nekildavo. Tačiau moteris sako netoleruojanti B grupės vitaminų, organizmas nepriima vienos antibiotikų rūšies.
Šeimos gydytojo pas alergologą nusiųsta velžietė nustebo, kad Panevėžyje net respublikinė ligoninė neturi tokio specialisto. P. Židonio nuotr.
Vienas iš R. Šedienei padarytų tyrimų parodė alergiją.
Kas ją galėjo sukelti, kol kas nėra atsakymo – tam reikia išsamesnių tyrimų. Tačiau medikė teigia iš darytųjų sužinojusi, kad žuvų produktams ji visgi nėra alergiška.
Tad jai nurodyta ieškoti kitų alerginės reakcijos sukėlėjų.
R. Šedienė kreipėsi į šeimos gydytoją, šioji išrašė siuntimą pas alergologą.
„Kai pradėjau ieškoti galimybės užsiregistruoti pas šios srities gydytoją, sužinojau, kad tokio Panevėžio ligoninei priklausančioje Konsultacijų poliklinikoje nėra. Panevėžys, pasirodo, teturi du privačiose miesto gydymo įstaigose dirbančius alergologus. Kad patektum pas juos, ar turi šeimos gydytojo siuntimą, ar jo neturi, privalai susimokėti 70 eurų už konsultaciją“, – pasakojo senjorė.
Ji tvirtina, kad tokių pinigų skirti konsultacijai jai neleidžianti kukli pensija.
Alergologą R. Šedienei surado Šiauliuose. Ten panevėžietę, turinčią šeimos gydytojo siuntimą, priėmė specialistas, o konsultacija jai nekainavo.
Apžiūrėjęs ir tyrimus padaręs alergologas ligonei patarė atvykti po trijų mėnesių.
„Nuo mano patirto anafilaksinio šoko praėjo jau penki mėnesiai. Neabejojau, kad į Šiaulius ar kitus didžiuosius miestus nebereikės važiuoti, per tiek laiko ir Panevėžio ligoninė turės savo alergologą. Bet ir šiomis dienomis, vėl gavusi šeimos gydytojo siuntimą ir pradėjusi Panevėžyje ieškoti šios srities specialisto sužinojau, kad alergologo ligoninei priklausanti Konsultacijų poliklinika neturi“, – konstatavo R. Šedienė.
Tai, kad penktame pagal dydį šalies mieste, į kurį gydytis vyksta viso Šiaurės Lietuvos regiono gyventojai, nėra alergologo, pati medikė R. Šedienė vertina kaip ligoninės vadovų negebėjimą užtikrinti deramos sveikatos apsaugos.
Komentarai
-
- BABA
- 21:41 2024.04.16
-
- Kristina
- 23:56 2024.04.18
Rodyti visus komentarus (2)KAI LIETUVOS PUSDURNIAI PASTATYS ART SVIEDINIŲ FABRIKĄ PAMATYSITE KIEK BUS ALERGINIŲ ANAFILAKSINIŲ ŠOKŲ DEJA NETURIME NEI DAKTARŲ NEI VAISTŲ GERIAU MELSKITĖS SEIMO DIEVAIČIAMS KAD ATSIŪSTŲ MEDIKŲ DŪSTANTIEMS ŽMOGELIAMS
Tikrai mūsų ligoninėje nėra taip blogai ,buvau ketvirtadienį ,apžiūrėti atėjo net kelių sričių gydytojai, padarė išsamius tyrimus ,peršvietė ,suplanavo gydymą ,buvau maloniai nustebinta ,tikrai to nesitikejau prisiskaičiusi skundų