Stiprus verslas – esminis regiono augimo garantas. Nors šie metai nepašykštėjo įvairių išbandymų, ne vieną sunkmetį išgyvenusios Panevėžio rajono įmonės į ateitį žvelgia optimistiškai.
Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi kurti kuo patrauklesnę investicinę aplinką, sudaryti palankias sąlygas augti naujiems verslams: čia teikiama parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, siūloma investicijoms tinkama infrastruktūra, plėtojama Pramonės 4.0 ekosistema, veikia stiprios asocijuotos verslo struktūros.
Naujas galimybes verslui atvers ir planuojama geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė.
Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, kuo sėkmingesnis verslas, tuo daugiau darbo vietų, galimybių kiekvienam gyventojui realizuoti save, potencialo augti visam rajonui.
„Šiais metais pagrindinis iššūkis – brangstanti energija. Be energetikos tikriausiai tik krepšių pynimo verslas gali gyvuoti, nors ir jam reikalinga šviesa. Verslas sutrikęs, daug nežinomybės, visgi jo prigimtis – kūrybiškumas ir gebėjimas išsisukti iš įvairiausių situacijų“, – įsitikinęs P. Žagunis.
Siekdama paskatinti Panevėžio rajone veikiančius verslus, Panevėžio rajono savivaldybė jau dešimtus metus įvertina ir apdovanoja sėkmingiausiai veikiančias įmones.
Nors Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, čia itin stiprios ir baldų gamybos, logistikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo, prekybos žemės ūkio technika bei aptarnavimo paslaugos.
„Gerų įmonių reikia ir mieste, ir kaime. O kaime verslas yra dar ir savotiškas traukos centras, suburiantis bendruomenę“, – pažymi P. Žagunis.
Prieš dešimtį metų kaip sėkmingiausia Panevėžio rajone verslo debiutantė apdovanota Margučių kaime veikianti žemės ūkio technikos prekyba bei remontu užsiimanti bendrovė „Margučiai“ dabar pačia naujausia ir moderniausia technika aprūpina visos Lietuvos žemdirbius.
Anot bendrovės direktorės Daivos Baltušienės, nors „Margučiai“ veiklą oficialiai pradėjo 2007 metais, verslo ištakos kur kas gilesnės ir siekia dar pirmuosius šalies nepriklausomybės metus.
„Kai ūkininkai atgavo žemę, o dirbti nebuvo kuo, ėmėme ieškoti galimybių jiems padėti. Pradėjome nuo paprasčiausių arklinių padargų – mūsų logotipe neatsitiktinai pasirinkta stilizuota arklinė šienapjovė. Pradžia nebuvo lengva, bet po truputį augome kartu su Lietuvos ūkininkais“, – sako D. Baltušienė.
Jos teigimu, sėkmingo verslo garantas – įsiklausyti į žmones ir jų poreikius – tiek savo darbuotojų, tiek klientų.
Dabar „Margučiai“ prekiauja įvairių gamintojų nauja ir naudota žemės ūkio bei sodininkystės technika. Bendrovė taip pat teikia technikos aptarnavimo ir serviso paslaugos.
„Lietuvos ūkis nuo nepriklausomybės pradžios labai pasikeitė, tad ir verslas arba turi taikytis prie tų pokyčių, arba pasitraukti iš rinkos. Reikia kryptingo, nuoseklaus darbo, žodžio laikymosi, kad pelnytume klientų ir gamintojų pasitikėjimą“, – „Margučių“ sėkmės raktą įvardija vadovė.
Bendrovė sukūrusi apie aštuonias dešimtis darbo vietų – vasarą jų būna daugiau.
Pasak D. Baltušienės, čia nesibaiminama įdarbinti ir jaunų žmonių. Kai kuriuos jų, atėjusius padirbėti tik per vasaros sezoną, užsiaugino iki sėkmingų specialistų, kurie tobulėja kartu su įmone.
„Mes rūpinamės savo darbuotojais. Norime parodyti, kad galima ir savoje šalyje dirbti bei užsidirbti“, – tvirtina D. Baltušienė.
Panevėžio rajone veikianti bendrovė „Mototecha“ šįmet mini18-ąjį savo veiklos gimtadienį. Panevėžio rajono savivaldybės 2015-aisiais ji buvo įvertinta už verslo plėtrą. Ši įmonė – pavyzdys, kaip sujungus talentą, kūrybiškumą ir potencialą galima tapti savo srities lyderiu.
Degionių kaime įkurta UAB „Mototecha“ gamina melžimo agregatus, mobiliąsias melžimo aikšteles, komplektuoja visą reikiamą įrangą melžti laukuose, ją eksportuoja į visą Europą ir į tokias šalis kaip Kirgizija, Australija, Saudo Arabija, Kenija. Įmonė sukuria vis naujų produktų, kurie sulaukia pirkėjų visame pasaulyje.
Daugelio idėjų generatorius – bendrovės vadovas Arūnas Juškys, verslą pradėjo ieškodamas būdų padėti savo tėvams.
Matydamas, kaip mama vargsta rankomis melždama karves, ir neradęs tinkamo melžimo aparato, pats tokį sumeistravo. Taip gimė verslo idėja – pasiūlyti pieno ūkiams įrangą, kuri padėtų lengviau ir našiau ūkininkauti, būtų saugi gyvuliui.
Nors pasaulyje yra nemažai pieno melžimo įrangos gamintojų, A. Juškys į gamybą pažvelgė kitaip – ėmėsi gaminti ekologiniams ūkiams pritaikytą techniką.
„Nors pieno ūkiai po truputį atsigauna, situacija šiame sektoriuje labai nestabili. Tačiau „Mototechos“ klientų ratas plečiasi. Mūsų sėkmės raktas – ne kopijuoti, o kurti savo, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius ir situaciją. Mums svarbu, kad kiekvienas liktų patenkintas, galėtų mus rekomenduoti kitiems kaip patikimus ir kokybės siekiančius gamintojus iš Lietuvos“, – sako verslininkas.
Tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio parodoje Vokietijoje, Hanoveryje, Panevėžio rajono įmonė pristatys naujausią savo išradimą – akumuliatorinį melžimo aparatą.
„Kaip elektromobiliai, taip dabar ir melžimo aparatai bus gaminami akumuliatoriniai. Tokie agregatai dirba itin tyliai, taupiai ir ekologiškai. Tikėtina, kad esame tokios įrangos pradininkai pasaulyje“, – pasakojo A. Juškys.
Panevėžio rajone buvo sukurti agregatai melžti ne tik karvėms, bet ir kupranugariams – netipiniai įrenginiai iškeliavo į Australiją, kur didžiausia šių gyvūnų populiacija.
Kaip sakė A. Juškys, beveik nėra tokių klientų, kurie pirktų jų produkciją tik pamatę nuotraukas ir produkto aprašymus internete. Tik gavę rekomendacijas iš kitų ūkininkų, kurie jau naudoja Lietuvoje pagamintą įrangą, įsitikinę jos funkcionalumu, ryžtasi ją įsigyti.
„Šiuo metu net nespėjame gaminti – nors mūsų agregatai brangesni, bet juos ūkininkai renkasi dėl daugelio privalumų, palyginti su įprastais dyzeliniais ar benzininiais agregatais. Stengiamės atsiliepti į augančius poreikius ir žengiame kartu su besikeičiančiomis technologijomis“, – pasakoja verslininkas.
Vienas naujausių Panevėžio rajono naujakurių – Raguvos seniūnijoje atidarytas mėsinių viščiukų paukštynas Šilų ūkis. Tai vieno iš stambiausių kombinuotųjų pašarų gamintojų Baltijos šalyse „Joniškio grūdų“ antrinė įmonė.
Investicijos į paukštyną siekė per 6 mln. eurų.
Kaip teigė bendrovės Šilų ūkio direktorė Reda Siaurusaitienė, paukštynui steigti Panevėžio rajonas pasirinktas pirmiausia dėl logistikos požiūriu patrauklios vietos. Čia iškilo administracinis pastatas su buitinėmis patalpomis ir visais veiklai būtinais įrenginiais bei 10 tvartų, kuriuose auginami paukščiai.
Visuose tvartuose įrengtos moderniausios, standartus atitinkančios girdymo, šėrimo, vėdinimo sistemos.
Šiame paukštyne per metus išauginama daugiau nei 2,2 mln. mėsinių viščiukų. Nors visoje Lietuvoje paukštynai, naudojantys itin daug elektros energijos, susiduria su tam tikrais iššūkiais, Šilų ūkis planuoja plėtrą.
„Mūsų paukštyne įrengtos visiškai kompiuterizuotos vėdinimo bei šildymo sistemos leidžia taupyti energiją. Planuojame įrengti ir saulės energijos jėgaines“, – ambicijų toliau augti neatsisako R. Siaurusaitienė.
Kaimo vietovėse įsikūrę verslai dažnai tampa ne tik didžiausiais darbdaviais, bet ir vienijančiais bei telkiančiais traukos centrais.
Radviliškių kaimo kepyklą ir svetingus jos šeimininkus Audronę bei Albiną Kisielius puikiai pažįsta ne tik rajono gyventojai. Ne veltui jų įkurta kepykla Panevėžio rajono savivaldybės dar 2014-aisiais apdovanota kaip labiausiai Panevėžio rajoną garsinanti įmonė.
Daugiau kaip du dešimtmečius pagal senąsias tradicijas naminę duoną ir jos gaminius kepanti A. Kisielienė atvira: jų sėkmės receptas – meilė savo darbui.
Daugelis šios kepyklos klientų yra nuolatiniai, vertinantys natūralius ir sveikesnius produktus. Visa Radviliškių kaimo kepyklos kepama duona – tik iš natūralių produktų, be jokių skonio stipriklių. Rankomis minkyta naminė duona įvertinta tautinio paveldo sertifikatu.
O kur dar gardieji šakočiai, aukso medaliu parodoje ,,Rinkis prekę lietuvišką“ įvertintas šimtalapis, tradiciniai grybukai, bandelės ar pirkėjų itin pamėgti vyniotiniai su naminiais džemais. Dalis šios produkcijos iškeliauja ir į užsienio šalis.
„Mes negalime konkuruoti su didžiaisiais duonos kepėjais. Mūsų ir kryptis kitokia – esame tos senosios, iš kartos į kartą perduodamos duonos kepimo tradicijos tęsėjai. Nuolat ieškome naujovių, bet nenutolstame nuo senųjų tradicijų“, – sako A. Kisielienė.
Įmonė sukūrusi beveik penkias dešimtis darbo vietų, dauguma darbuotojų – to paties ar aplinkinių kaimų žmonės.
Kisielių sodyboje nuolat sukasi ne tik duonos kepėjai. Svetinga šių namų šeimininkė visuomet pasiruošusi atvykusiuosius supažindinti su duonos kepimo tradicijomis, padėti patiems išsikepti pagranduką.
Kaip pasakoja A. Kisielienė, jaunajai kartai duonos kepimas yra tikra egzotika.
Visgi didžiausias kepėjų indėlis telkiant bendruomenę – tradicinė, jau vienuolika kartų vykusi duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“. Į ją suvažiuoja žmonių net iš atokiausių Lietuvos kampelių.
„Duona nėra vien tik maistas. Tai didžiulė vertybė. Kepalėlyje naminės duonos telpa sunkaus žemdirbio darbo rezultatas, mūsų tradicijos ir tikėjimas. Iš žmonių, kasmet susirenkančių į šventę mūsų sodyboje, gausos matome, kad tokie susiėjimai labai reikalingi. Juokaujame, kad esame kaip giminės – per tiek metų vieni kitus pažįstame“, – šypsosi A. Kisielienė.