-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar pavasarį Energetikos ministerija mažosioms termofikacinėms elektrinėms suteikė viltį užsidirbti. Pirmą kartą leido dalyvauti aukcione dėl tretinio galios rezervo užtikrinimo Lietuvai. Galbūt pigesne šiluma savo vartotojus būtų galėjusi pradžiuginti ir „Panevėžio energija“ – deja, mažieji šilumininkai krito nelygiavertėje kovoje. AB „Litgrid“ pranešė, kad tretinio galios rezervo paslaugą 2017 metais teiks Lietuvos elektrinė.
Staiga nutrūkus elektros tiekimui į Lietuvą, valstybė visuomet privalo turėti rezervą bent 10 dienų. Atsarginę energiją saugantis tiekėjas renkamas kiekvienais metais. 2016 metais ši paslauga pirkta iš AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG).
Likus mėnesiui iki naujų metų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ teko rinktis naują tretinio galios rezervo saugotoją 2017-iesiems. Viso pirkinio kaina – 32 mln. eurų. Už šią sumą prašoma parduoti 484 megavatų (MW) tretinį galios rezervą.
Visą tokį kiekį galios Lietuvoje galėtų užtikrinti tik jau minėta AB „Lietuvos energijos gamyba“. Tačiau pirmą kartą dėl tokio kąsnio leista pretenduoti ir mažiau galios gaminančioms elektrinėms, kurios kartu surinktų bent dalį reikalingo galios kiekio.
Dar gegužę mažosios Lietuvos termofikacinės elektrinės kreipėsi į Energetikos ministerija ir joms buvo pažadėta, jog jos galės pretenduoti dėl paslaugos teikimo. Ir gruodžio 13 dieną keturios elektrinės: Lietuvos, Kauno, Mažeikių ir Panevėžio, pakviestos į aukcioną dėl šios paslaugos.
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa vylėsi, kad tretinio galios rezervo aukcionas padės jo vadovaujamai įmonei sumažinti nuostolius.
Tačiau naujų žaidėjų bandymas bent kiek užsidirbti iš elektros užtikrinimo nuėjo vėjais. Aukcionas žlugo, mat vienas konkurentų pateikė per didelę kainą.
Lietuvos elektrinė perlipo Kainų komisijos nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą (10,04 euro už MWh) ir automatiškai buvo pašalinta iš aukciono už reikalavimų nesilaikymą. Tuo metu kiti konkurentai niekaip negalėjo surinkti viso valstybės prašomo galios rezervo – kartu jie galėtų pagaminti apie 165 MW.
Viešumoje pasirodžius įtarimams, jog LEG priklausanti Lietuvos elektrinė specialiai galėjo sužlugdyti aukcioną, visi pretendentai pakviesti tartis dėl optimalios paslaugos kainos į tiesiogines derybas su AB „Litgrid“. Elektrinės turėjo siūlyti savo kainas. Laimėjo pernykštė galios saugotoja – Lietuvos elektrinė.
„Akivaizdu, kad aukcionas paskatino gamintojus ieškoti efektyvumo. Derybos vyko konstruktyviai, dalyviai atvyko rimtai pasiruošę, kai kurie surado resursų sumažinti savo pasiūlymo kainas daugiau nei dvigubai, todėl pavyko pasiekti optimalų kainos ir paslaugos apimties santykį,“ – pranešime žiniasklaidai sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
Tačiau pralaimėjusios elektrinės minėtose derybose pasigedo konstruktyvumo ir sąžiningumo.
„Dar gegužę kalbėjome su Energetikos ministerija apie galimybę užtikrinti galios rezervą, pažadėta suteikti galimybę ir mums prisijungti. Bet viskas žlugo. Ko gero, iki šiol rezervu besirūpinusi „Lietuvos energija“ nenorėjo dalintis laimikio ir pasiėmė viską“, – „Sekundei“ teigė pasiūlymą AB „Litgrid“ teikusios Panevėžio termofikacinės elektrinės vadovas Petras Diksa.
Panevėžio elektrinė už galios saugojimą pirmajame aukcione užsiprašė mažiau, nei buvo nustatyta aukščiausia paslaugos kaina. O antrajame – dar mažiau. Tikslių sumų vadovas atskleisti nenorėjo.
Panevėžys, pasak direktoriaus, galėtų užtikrinti 30 MW galios. Be to, mūsų elektrinė, anot jo, net gerokai efektyvesnė už Lietuvos elektrinę ir nelaimės atveju 60 proc. reikalingos elektros gali prigaminti jau per kelias minutes. Jau išrinkta paslaugos teikėja esą tuo pasirūpintų tik per 12 valandų.
P. Diksos teigimu, parduota paslauga galėjo palengvinti Panevėžio elektrinę valdančios bendrovės išlaidų naštą.
„Šiais metais biržai pagaminome 96 tūkst. MWh elektros, bet biržos kaina nepadengia visų mūsų gamybos išlaidų. Mes užsimokame už dujas, dar lieka paskola. Visiškai atperkame kintamąją savikainos dalį ir dalį pastoviosios. Bet šiemet buvo nuolaida dujoms. O kaip bus kitais metais, sunku prognozuoti. Jei rinkoje elektros kaina bus maža, o dujos – brangs, mes praktiškai nei kintamosios, nei dedamosios savikainos dalies negalėsime išlyginti“, – aiškino direktorius.
Tokios sąlygos, anot jo, Panevėžio termofikacinę elektrinę gali priversti ir stabdyti veiklą. Tretinis galios rezervas būtų padėjęs išlyginti nuostolius.
Tačiau pralaimėjusios termofikacinės elektrinės nežada nuleisti rankų. Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) gruodžio 23 dieną kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Seimo Energetikos komisiją bei Kainų komisiją, prašydama ištirti, ar „Lietuvos energijos gamyba“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir sąmoningai nesužlugdė „Litgrid“ organizuoto tretinio elektros galios rezervo aukciono. Taip pat ruošiami raštai šalies prezidentei, Seimui, Vyriausybei.
Nusileisti nežada ir Panevėžio termofikacinės elektrinės vadovas. P. Diksa sakė, kad kreipėsi į savo akcininką – Panevėžio miesto savivaldybę – ir kartu bandys kurti tolesnių veiksmų planus.
„Ko gero, iki šiol rezervu besirūpinusi „Lietuvos energija“ nenorėjo dalintis laimikio ir pasiėmė viską“.
P.Diksa
Tretinio galios rezervo dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią sistemoje veikiantį elementą – galimą trikdį, kuris staiga atsijungęs sukeltų didžiausią energijos deficitą.
Šiuo metu didžiausias rizikos veiksnys Lietuvos elektros perdavimo sistemoje yra Švedijos ir Lietuvos elektros jungtis „NordBalt“.
Sutrikus jos veikimui, Lietuva netenka 700 MW iš Švedijos importuojamos elektros.
Siekdama užtikrinti, kad tokio gedimo atveju (neplanuotai „NordBalt“ veikla per pastarąjį pusmetį sutriko bent pustuzinį kartų) elektros tiekimas liktų normalus, „Litgrid“ kiekvienais metais siekia įsigyti tam tikrą galios rezervą.
Paskutinį kartą tretinis rezervas buvo aktyvuotas 2013 m.
