-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jubiliejaus proga menininką pasveikino šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas padėkojo G. Karaliui už Lietuvoje ir užsienyje vertinamą kūrybą ir už ilgametį pedagoginį darbą.
„Esate valstybės ir tautos istorijai jautrus kūrėjas – Jūsų darbuose mūsų simboliai kiekvienam individualiai ir kartu visiems prabyla universalia meno kalba“, – sveikinime rašė prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, žavi ir skulptoriaus nuoseklus, ramus ir bendruomeniškas veikimas gimtuosiuose Vadokliuose, kuriuose savo kūriniais G. Karalius įprasmino tiek Nepriklausomybės, tiek Laisvės kovų atminimą.
Prezidentas jubiliejaus proga skulptoriui palinkėjo energijos, sveikatos ir kūrybinės sėkmės.
G. Karalius sveikinimų sulaukė ir iš Kultūros ministerijos.
„Leiskite pasveikinti Jus garbingo jubiliejaus proga ir padėkoti už nuopelnus Lietuvos kultūrai įprasminant valstybės istorinę atmintį, tautos ir žmogiškąsias vertybes. Nemažai Jūsų kūrinių puošia Vilniaus ir kitų miestų erdves pristatydami savitą Lietuvos skulptūros mokyklą, prie kurios kūrimo svariai prisidėjote savo išskirtiniu talentu. Ačiū Jums ir už atsidavimą ugdant jaunąją skulptorių kartą, tos mokyklos tęsėją“, – sveikindamas menininką kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys, linkėdamas stiprybės ir sėkmės įgyvendinant naujus kūrybinius sumanymus.
G. Karalius yra vienas pirmųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, už nuopelnus Sąjūdžio metais apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Už ypatingus kūrybinius nuopelnus ir išskirtinį indėlį meno bei kultūros srityje G. Karaliui prieš porą metų suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas.
Jis kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką, jo darbų galima išvysti įvairiose šalies vietovėse ir net užsienyje.
G. Karalius 2008 metais sukūrė ir Vadoklių miestelio heraldiką – herbą bei vėliavą.
G. Karalius yra sukūręs medalį „100 laisviems Vadokliams“.
Vilniaus dailės akademijos profesorius, palikęs sostinę, prieš maždaug dvi dešimtis metų sugrįžo naujo gyvenimo kurti ten, kur jis prasidėjo – į Panevėžio rajono Vadoklių kaimą.
„Sekundei“ menininkas yra pasakojęs, jog grįžti į gimtąjį kraštą buvo senas jo troškimas: nenusakomos gimtojo krašto traukos neišdildo nei atstumai, nei kasdieniai rūpesčiai, nei gyvenime pasiektos aukštumos.
Tąkart kalbėdamas apie Vadoklius, G. Karalius pripažino, kad jie ir Lietuva – jam viskas. Pasak profesoriaus, tikroji laimė – gimtajame krašte.
„Neiškeičiau nei 1989 metais į Vokietiją, nei Nepriklausomybės metais į Austriją, kai reikėjo duoną užsidirbti“, – kalbėjo skulptorius.
Nors G. Karalius gimė Kaune, savo tėviškę vadina Karalių kaimą. Jis yra vos už trijų kilometrų nuo Vadoklių. Čia prabėgo menininko vaikystė, ir tą laiką dabar prisimena kaip patį šilčiausią ir gražiausią.
Nacionalinės premijos laureatas sako negalėjęs į gimtąjį kraštą grįžti tuščiomis. Menininkas vadokliečiams padovanojo paminklą Vyčio apygardos partizanams atminti.
Mažai kas tikėjo, kad laukuose, kur augdavo bulvės, burokai ar agurkai, stovės tokia miestelio puošmena.
„Džiaugiuosi, kad kurdamas skulptūrą turėjau daug erdvės. Dariau ją savo kieme ir dirbtuvėse. Didžiuojuosi, kad ji stovi ne Vilniuje ar kitame mieste, o mano gimtajame krašte“, – „Sekundei“ kalbėjo skulptorius.
G. Karaliaus teigimu, rojų galima susikurti, jei laikomasi senolių išminties – gyvenimas grindžiamas doros, sąžinės, atjautos pagrindu.
Daugiau skaitykite:
