Padangėje sakalus pakeitė grifonai

Panevėžio dangų vėl raižo saugoti oro erdvę besitreniruojantys naikintuvai. Šįkart – nebe kovojantys sakalai, o kovo pabaigoje juos pakeitę grifonai.

Skraidantys naikintuvai jau tapo įprasta mūsų kasdienybės dalimi.

Pasak Lietuvos kariuomenės vadovybės, civilių bei kariškių bendradarbiavimo vyresniojo karininko kapitono Aurimo Sutkaus, šiuo metu Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose NATO taikos misijoje dalyvauja 150 į Lietuvą atvykusių karių, tarp kurių – ne tik karo lakūnai, bet ir naikintuvus aptarnaujantis personalas.

Naikintuvai, iš Šiaulių karinio aerodromo į Panevėžio pusę nukreipiami Vokietijoje įsikūrusio valdymo štabo, pasak A. Sutkaus, tikrai skraidys iki metų pabaigos.

Paskutinę metų dieną baigiasi šiuo metu Lietuvoje vykdoma Vengrijos karinių oro pajėgų taikos misija.

Tačiau gyvenant karinės grėsmės sąlygomis, taikos misijos nesibaigs.

Ore – dešimtys milijonų eurų

Panevėžio padangę vasarį sudrebino NATO taikos misiją vykdę Lenkijos karinių oro pajėgų bei Danijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Fighting Falcon“ – „kovojantys sakalai“.

Ir Lenkijos, ir Danijos karinės oro pajėgos buvo atsiuntusios po keturis naikintuvus, į Lietuvą iš viso tuomet atvyko apie pusantro šimto kariškių iš abiejų šalių, atsakingų už deramą skrydžių vykdymą.

Pilotuodami naikintuvus, pakilę iš Šiaulių karinio aerodromo, lenkai ir danai Panevėžio bei kitų vietovių padangę raižė iki kovo pabaigos. Vėliau juos pakeitė Ispanijos ir Čekijos karinių oro pajėgų kariškiai.

Pasak A. Sutkaus, kai skirtingų šalių kariškių misijos keitė viena kitą, Lietuvos, taip pat kaimyninių Latvijos ir Estijos šalių apsauga nebuvo nutrūkusi nė dienai.

Šiuo metu Baltijos šalių padangę ir toliau saugo 70 kariškių iš Čekijos. Ispanams baigus misiją, juos pakeitė 80 Vengrijos karinių oro pajėgų kariškių.

„Šiuo metu skraidoma nebe „Fighting Falcon“ naikintuvais, o „JAS Gripen“ orlaiviais“, – pasakojo A. Sutkus.

„Gripen“ lietuvių kalba – grifonas, taigi Lietuvos padangę saugojusius sakalus pakeitė grifonai. Vieno tokio karo reikmėms pagaminto orlaivio kaina – šešiasdešimt milijonų eurų.

O naikintuvui padangėje išbūti vieną valandą reikia tonos degalų.

Šiuo metu virš Panevėžio skraido „JAS-39 Gripen“ naikintuvai, kiekvieno jų kaina – 60 milijonų eurų. KAM nuotr.

Tango ir alfa

A. Sutkaus teigimu, kiekvieno iš Šiauliuose esančios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kylančio naikintuvo maršrutą sudaro Vokietijoje įsikūrusi NATO pajėgų karinių skrydžių valdymo bazė.

„Naikintuvus į Panevėžį ar pro Panevėžį nukreipia ne Lietuva, o Vokietija. Su Lietuvos karinėmis oro pajėgomis suderinamas kiekvienas skrydis, jo kryptis“, – pasakojo A. Sutkus.

Karine terminologija, pasak kapitono, kiekvienas naikintuvo skrydis įvardijamas terminais tango bei alfa. Tango skrydžiai skirti treniruotėms, lakūnų, taip pat kito naikintuvus aptarnaujančio personalo kompetencijoms gerinti. Skrydžiai taip pat reikalingi ir patiems naikintuvams: kaip garaže stovintys nenaudojami automobiliai, taip angaruose – orlaiviai rūdija.

O štai alfa skrydžiai skelbiami realaus pavojaus, grėsmės atveju.

„Ne pavojaus atveju, skrisdami į treniruotę, naikintuvų pilotai išvysto 1 100 kilometrų per valandą greitį. Pavojaus atveju greitis didinamas iki 1 400 kilometrų per valandą.“

A. Sutkus

Kai girdisi sprogimas

Į Lietuvą atskraidinti NATO lėktuvai kyla abiem atvejais. Pasak A. Sutkaus, pasitaiko dienų, kai į alfa skrydžius lakūnams tenka kilti net po keletą kartų.

Karininkas atkreipė dėmesį, kad gyventojams bene daugiausia nerimo sukelia garsas, kai išskridę į treniruotėms skirtą tango skrydį lakūnai gauna pranešimą apie kilusią grėsmę ir jų skrydis perkvalifikuojamas į alfa.

Tokiais atvejais lakūnas privalo kuo greičiau nuvykti į grėsmės vietą, todėl didina naikintuvo greitį, o tuomet pasigirsta sprogimą primenantis garsas.

A. Sutkus patarė į tai atkreipti dėmesį ir nesigąsdinti.

„Ne pavojaus atveju, skrisdami į treniruotę, naikintuvų pilotai išvysto 1 100 kilometrų per valandą greitį. Pavojaus atveju greitis didinamas iki 1 400 kilometrų per valandą“, – komentavo kariuomenės atstovas.