-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Specialiame inde – formikariume – įsitaisiusios augintinės kol kas dar mažai kam matomos.
Šeimynai įsitvirtinus, muziejus svarsto ateityje rengti naują edukacinę programą apie skruzdėles.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Vaida Goberienė pasakoja, kad mintis auginti muziejuje skruzdėles kilo jau senokai, dar renovuojant pastatą ir ieškant naujovių.
„Kadangi vedame edukacines programas apie gamtą, istoriją, etnografiją, viena klasė yra gamtos edukacinė. Galvojome, kas joje galėtų atsirasti. Buvo toks idėjų lietus“, – pamena V. Goberienė.
Pirmas bandymas kultūros įstaigoje apgyvendinti skruzdes nepavyko. Ištvėrusi keletą mėnesių, kolonija sunyko.
Nesėkmė nenumušė muziejininkų ūpo. Tuo labiau kad formikariumą – savotišką dirbtinį skruzdėlyną, skirtą auginti skruzdėles ir stebėti jų gyvenimą, muziejus jau turėjo.
Dabar jau mėnuo, kai muziejininkai stebi naujas gyventojas.
„Man atrodo, kad visai neblogai gyvena. Ir kiaušinėlių yra, ir viską nešioja, dirba“, – sako V. Goberienė.
Skruzdėles panevėžiečiai pirko iš vienos sostinės įmonės, prekiaujančios šiais vabzdžiais. Pasak muziejininkės, buvo gautas mėgintuvėlis su motinėle, keletu kareivių ir keliomis skruzdėlėmis darbininkėmis. Kiek jų ten buvo, sudėtinga suskaičiuoti – spėja, kad galbūt daugiau nei dvi dešimtys.
„Manau, dabar kolonija padidėjusi. Yra ir kiaušinių, ritasi naujos. Sunku pasakyti, kiek jų jau turime – gal ir apie šimtą“, – svarsto V. Goberienė.
V. Goberienė svarsto, kad darbščiųjų augintinių kolonija jau turėjo nuo dvidešimties padidėti iki šimto skruzdžių. G. Kartano nuotr.
Neįprastas gyventojas prižiūri muziejaus Edukacijų ir informacijos skyriaus darbuotojos.
V. Goberienė sako bent pati negirdėjusi, kad kituose šalies muziejuose būtų tokių augintinių.
„Skruzdėlės gana neįprastas augintinis. Įdomu stebėti, kaip jos neša, tempia kokį šapelį ar sėklą, nešioja kiaušinius, kokia didelė motinėlė, kaip viską sandėliuoja. Čia verda gyvenimas, kokio gamtoje nepamatysi“, – tvirtina muziejininkė.
Šios skruzdėlės – Messor structor – ne lietuviškos. Jos paplitusios Centrinėje ir Pietų Europoje.
„Čia verda gyvenimas, kokio gamtoje nepamatysi.“
V. Goberienė
„Labai įdomios, skirtos auginti pradedantiesiems. Jas nesudėtinga prižiūrėti, laikyti, dėl to tokias ir pasirinkome“, – teigia V. Goberienė.
Vienas mėgintuvėlis su skruzdėmis muziejui kainavo apie tris dešimtis eurų.
Kol kas edukacinių užsiėmimų lankytojai naujųjų muziejaus augintinių nelabai ir mato. Kolonija dar tik kuriasi, norima, kad vabzdžiai nestresuotų.
Šių darbštuolių namai paprastai būna uždengti tamsiu audeklu. Jį nudengus, užverda gyvenimas – laksto motinėlė, skruzdėlės nešioja kiaušinėlius, bėgioja tarsi išsigandusios, kad kažkas griauna jų namus.
Jau mėnuo, kai Panevėžio muziejininkai stebi naujas gyventojas. G. Kartano nuotr.
„Palyginus su šunelio priežiūra, skruzdėlių visiškai nereikli. Prie akvariumo žymiai daugiau veiklos nei prie formikariumo“, – juokiasi V. Goberienė.
Jos teigimu, svarbiausia stebėti, kad darbštuolės turėtų pakankamai maisto. Skruzdėlės jį laiko lizde įsirengtame sandėlyje.
Taip pat reikia sekti, kad visą laiką turėtų švaraus vandens. Kartais iš gertuvės vandens pribėga į smėlį, tada tenka valyti, kad neįsimestų pelėsis.
Šis dirbtinis skruzdėlynas panašus į akvariumą, tik siauras. Jame įdėta įvairiai išpjaustyta kamštinė medžiaga. Tad skruzdėlės vaikšto kaip labirinte. Specialiu vamzdeliu jos gali patekti į vadinamąją areną. Čia pripilta smėlio, įdėta kankorėžių, akmenukų, spygliukų. Yra ir gertuvė su vandeniu, specialus indelis maistui.
„Labai svarbu formikariumą drėkinti, nes skruzdėlėms reikia drėgmės“, – pasakoja V. Goberienė.
Šie darbštieji vabzdžiai muziejuje maitinami įvairių sėklų mišiniu.
Skruzdėms galima duoti truputį virtos vištienos, obuolio skiltelę, įvairių nesūdytų riešutų, žiedadulkių. Muziejininkai augintines lepina net džiovintomis krevetėmis, kurias skruzdėlės labiausiai mėgsta.
V. Goberienės teigimu, skruzdėlių nereikia kasdien maitinti. Pakanka maisto indelyje stebėti sėklų kiekį.
„Jos iš karto nepuola ir viso maisto nesusineša. Ištuštėjus indeliui, vėl papildome“, – pasakoja muziejininkė.
Geromis sąlygomis darbščiosios skruzdėlės gana sparčiai dauginasi, tad gali ateiti laikas, kai jos į dabartinį formikariumą nebetilps. Pasak V. Goberienės, matydamos, kad nebetelpa, jos pačios reguliuoja populiacijos dydį.
„Jei mato, kad nebetelpa, daugiau ir nebus“, – sužinojusi muziejaus darbuotoja.
•Mokslininkai mano, kad pirmosios skruzdėlės galėjo atsirasti maždaug prieš 110–130 milijonų metų ir taip išplito, kad dabar yra laikomos vienomis iš labiausiai paplitusių vabzdžių.
•Jos gyvena beveik visoje planetoje, išskyrus Antarktidą, Arktį bei dar kelias salas.
•Skruzdėlės labai darbščios, gyvena kolonijomis. Tai yra sudėtingi socialiniai dariniai su darbų pasiskirstymu bei komunikacijos sistemomis.
•Įdomų skruzdžių gebėjimą už save pakelti žymiai sunkesnius daiktus lemia ne tik jėga, bet ir technika bei pusiausvyra.
•Lietuvoje galima aptikti apie 40 rūšių skruzdėlių.
