„Sekundės“ archyvo nuotr.

Mokslo metus pradės streikais

Mokyklose rugsėjis šįmet nebus šventiškas. Mokytojai rengiasi išjungti kompiuterius, padėti rašiklius ir užversti vadovėlius. Vos prasidėjusius mokslus grasina kuriam laikui nutraukti didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujančių pedagogų streikas.

Artėjant rugsėjui mokyklų vadovai karštligiškai tebeieško, kuo galėtų pakeisti darbą mesti nusprendusius pedagogus, o likusieji stveriasi už galvų, kaip reikės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kai nėra net vadovėlių, o finansavimas skaitmeninėms priemonėms sumažintas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) nepavykus susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rugsėjo viduryje bus skelbiamas įspėjamasis streikas, o vėliau mokytojai grasina streikuoti ir neterminuotai.
Protesto organizatoriai mano, kad streikas nuvilnys per visas Panevėžio miesto ir rajono mokyklas.

Derėjosi metus

Kaip teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja panevėžietė Erika Leiputė-Stundžienė, sprendimas vos prasidėjus naujiems mokslo metams skelbti streiką nebuvo spontaniškas.
Visus metus vyko derybos su ministerija, tačiau iš profesinės sąjungos pateiktų 20 reikalavimų susitarimą pavyko pasiekti tik dėl trijų.
„Streikas yra kraštutinė priemonė. Per dieną šis žingsnis nebuvo priimtas. Visus metus vyko derybos, tačiau išnaudojus visas derybų galimybes neliko kito kelio“, – sakė E. Leiputė-Stundžienė.
Anot jos, įspėjamasis iki dviejų valandų streikas bus skelbiamas rugsėjo 15-ąją.
Jei mokytojų reikalavimai nebus patenkinti, šie grasina neterminuotu streiku.
Tokį protestą inicijuojanti LŠDPS veikia visose Panevėžio miesto ir rajono mokyklose.
Pasak E. Leiputės-Stundžienės, streiko komitetas su mokyklos vadovu turės užtikrinti moksleivių saugumą, bet įprastinės pamokos ir ugdymo procesas nevyks.

Ne tik atlyginimų

Vienas iš pedagogų reikalavimų – nuo šio rugsėjo atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc.
E. Leiputė-Stundžienė teigia, jog streiku siekiama ne tik didesnio užmokesčio, bet ir geresnių darbo sąlygų: sumažinti mokinių skaičių klasėse.
Pedagogai skaičiavo, kad pradinėse klasėse turėtų mokytis ne daugiau nei 20 mokinių (dabar – 24), vyresnėse – iki 20 mokinių (dabar – 30).
„Visi puikiai žinome, kaip šiuo metu trūksta mokytojų. Pagrindinė priežastis, kodėl jie palieka mokyklą, yra netinkamos darbo sąlygos, naujos reformos, per didelės klasės, menkas darbo užmokestis“, – vardijo pašnekovė.
Ji įsitikinusi: jei būtų patrauklios darbo sąlygos, nebūtų ir tokio didelio pedagogų trūkumo.
„Jei mokytojo profesija taptų prestižine, kaip yra žadama, jų netrūktų. Lietuvoje turime labai daug žmonių, baigusių pedagogines studijas, bet mokykloje nedirbančių. Manau, sudarius tinkamas sąlygas bent dalis jų grįžtų į mokyklas“, – mano profesinės sąjungos atstovė.
Koks susitarimas tenkintų pedagogus, ji negalėjo įvardyti. Esą kai bus konkretūs siūlymai, vėl bus galima su ministerija sėstis prie derybų stalo.
„Kai turėsime pasiūlymą, galima bus kalbėti. Kol kas turime tik pasakymą „kažkada kažkaip“, bet jau trisdešimt metų mes ir tegirdime tai“, – sakė E. Leiputė-Stundžienė.

Sveikatos neaukoja

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorių Raimondą Dambrauską profesinė sąjunga jau informavo apie planuojamą streiką.
Nors dėl nevykstančių pamokų kentės mokiniai, direktorius sako pedagogus suprantantis ir palaikantis.
Anot jo, klasėse vaikų skaičius išties per didelis. Tai tampa ypač aktualu dabar, kai į mokyklas ateina vis daugiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų.
„Kai klasėje 30 vaikų, ant svarstyklių tenka statyti pasirinkimus – ar siekti, kad kuo daugiau vaikų gautų šimtukus, ar kuo glaudžiau integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais. Jeigu svarstykles nusversime į vieną pusę, kentės vieni, jeigu į kitą – kiti. O rasti aukso viduriuką labai sunku“, – prisipažįsta R. Dambrauskas.
Anot jo, mokytojai dirba ne visu etatu todėl, kad per sunku.
Pedagogai be užuolankų kalba, kad verčiau atsisakys kavos puodelio kavinėje, bet sveikata nerizikuos.
„Jeigu kalbama apie streikus, nepasitenkinimą, vadinasi, švietimo sistemoje nėra gerai“, – sakė R. Dambrauskas.

Raimondas Dambrauskas. G. Kartano nuotr.

Direktorius dėkingas senjorams

R. Dambrauskas sutinka su profesine sąjunga – jau keleri metai švietimo sistemoje tvinksta įtampos pūlinys.
Dalis mokytojų net ir nesulaukę pensijos palieka mokyklą dėl nuolatinės kaitos, įtampos, atsakomybės.
Šiemet dar prisidėjo ir skubotai brukamos atnaujintos ugdymo programos. Anot gimnazijos vadovo, jos nėra blogos, tačiau tam nepasiruošta.
„Ar tikrai būsimieji vienuoliktokai, įvedus atnaujintas programas, egzaminus išlaikys du kartus geriau nei dabartiniai abiturientai? Labai tuo abejoju, bet nežinios ir įtampos daug. Pirmiausia reikia duoti darbo įrankius mokytojams, aprūpinti vadovėliais, įrengti laboratorijas, o tik paskui reikalauti rezultato“, – teigė R. Dambrauskas.
Pasak jo, šiemet dvi gimnazijos mokytojos išėjo į išankstinę pensiją, nes tiesiog pavargo, baiminasi, kad nebepajėgs dirbti pagal atnaujintas programas.
Mokykloje dirba apie dešimt pedagogų, jau sulaukusių pensijos.
Kolektyvo amžiaus vidurkis – 59-60 metų, o tai reiškia, kad dar po penkerių metų mokytojai eis į pensiją masiškai.
„Esu be galo dėkingas tiems, kurie sulaukę pensijos dar dirba. Jeigu jie išeitų, turėčiau labai didelių bėdų. Netrukus turėsime problemų su gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos ir net matematikos pedagogais. Jų jau dabar labai trūksta“, – kalbėjo R. Dambrauskas.
Direktorius neatmeta, kad trūkstant pedagogų, teks grįžti prie nuotolinio mokymo, bet prie kompiuterio ekrano mokytojas pamoką aiškins nebe vienai, o kelioms klasėms.
Bet mokytojas neguminis – jeigu turės per šimtą mokinių nuotoliu, visų jų žinias ir darbus patikrinti sunkiai įmanoma. Patys vaikai turės savarankiškai tikrintis žinias. Yra baimės, kad neatsitiktų taip, kaip dabar vyksta su gydytojais. Medikams masiškai paliekant gydymo įstaigas, jų vadovai priversti uždaryti tam tikrus skyrius“, – kalbėjo R. Dambrauskas.

Vilioja iš kitų

Gimnazijos, surenkančios gabiausius ir labiausiai motyvuotus mokinius, vadovas neslepia mokytojus viliojantis iš kitų mokyklų. Nes pedagogines studijas baigusių jaunų specialistų Panevėžys nesulaukia.
„Galiu suvilioti tik dėl kelių priežasčių – šiltos atmosferos gimnazijoje ir motyvuotų, žinių trokštančių mokinių. Tikrai neperlenkiu lazdos ir dėl to privalomo popierizmo. Mokytojo pagrindinis darbas yra mokyti vaiką, atsakyti už jo galutinį rezultatą, o kokiais metodais tų rezultatų pasieks, jau ne taip svarbu“, – vardijo direktorius.
Nepaisant R. Dambrausko vilionių, rasti fizikos mokytoją dabartiniams devintokams taip ir nepavyko. Gimnazistus mokyti teks pačiam direktoriui – prieš stodamas prie mokyklos vairo jis dirbo fizikos ir astronomijos mokytoju.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, 2023 m. mokytojų atlyginimams reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. – dar papildomai 721 mln. eurų.
Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų. Ministerija tvirtina, jog šiemet nėra galimybės kelti pedagogų atlyginimus, nes biudžetas jau suplanuotas.
Taip pat, ŠMSM vertinimu, dėl ribotų valstybės išteklių nebūtų įmanoma vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.