Dailės galerijos lankytojų žvilgsnius lyg magnetas traukia įspūdinga Giedriaus Mazūro instaliacija „Facebook 2024“, užduodanti klausimą, kas atsitiktų, jei nustotų veikti visi socialiniai tinklai? P. Židonio nuotr.

Meninės metamorfozės ne tik apie kūrėjus

Net po dviejų Panevėžio meno erdvių – Dailės ir Fotografijos galerijų – skliautais vos sutilpo visos Aukštaitijos menininkus suvienijanti paroda „Aukštaitijos dailė“.

Nuo 2006 metų kas dvejus metus rengiama paroda fiksuoja vietos meno kaitą, iliustruoja, kuria linkme juda Aukštaitijos dailė. Tačiau šįkart rengėjų parinkta tema „Metamorfozės“ leido ne tik žiūrovams, bet ir patiems autoriams iš šalies pažvelgti į savo nueitą kūrybos kelią.
Šįmet parodoje dalyvauja keturios dešimtys autorių, savo kūrybą siejančių su Aukštaitija.
Visi menininkai pristato po du darbus: žymintį kūrybinio etapo pradžią, kai menininkas jau identifikuoja save kaip kūrėją, ir sukurtą per pastaruosius porą metų bei dar neeksponuotą Panevėžyje.
„Šiųmete tema „Metamorfozės“ nagrinėjama, kaip kinta menininko kūrybinė raiška: nuo kojas tik apšilusio pradedančio kūrėjo iki dažniausiu atveju Aukštaitijos regiono kontekste jau susiformavusio autoriaus“, – pristato parodos kuratorė, menotyrininkė Aurelija Seilienė.
Savo vietą parodoje atrado ir jauni autoriai, nors jų kūrybinės metamorfozės dar nėra tokios ryškios, darbus skiria dažniausiai vos keletas metų.
Vieni menininkai pateikė darbus, dar net neatspindinčius, kas yra tas kūrėjas, dar tik iš kūrybinių ieškojimų etapo. Kai kas stengėsi surasti ikoniškesnių kūrinių, iš kurių jau būtų galima atpažinti autorių.
Pasak kuratorės, pasitaikė ne vienas atvejis, kai parodoje nusprendę dalyvauti menininkai neberado savo pirmųjų darbų. Vieni juos traukė iš palėpių, kiti ieškojo pas draugus, o kai kuriuos teko skolintis iš įsigijusių muziejų.
Ne vienas parodos eksponatas paženklintas ir laiko žyme. Į juos žiūrima jau ne tik kaip į meno kūrinį, bet ir kaip į savotišką istorinį artefaktą.

Nustebina kontrastai

„Parodoje matome Aukštaitijos menininkų kūrybines metamorfozes, skirtingų laikmečių darbus, kuriuos galime palyginti, ieškoti jų paralelių, įžvelgti skirtumus, vertinti, kuris kūrinys – senoji kūryba ar dabartinis, autoriaus susiformavęs stilius – labiau imponuoja. Ši paroda – ne siekis pristatyti geriausius menininko kūrinius, bet tam tikra prasme menotyrinis tyrimas“, – sako A. Seilienė.
Ne vieno autoriaus darbai nustebina kontrastais.
Pasak parodos kuratorės, ir nereikia tikėtis, kad kūriniai nekistų – juk su laiku keičiasi ir pats autorius.

Visą straipsnį skaitykite birželio 28 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.