-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiuo metu visuose miesto darželiuose yra apie 500 laisvų vietų.
Panevėžio švietimo strategai skaičiavo, kad racionaliausia būtų dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas tiesiog uždaryti. Visgi tokio drastiško žingsnio Savivaldybė tvirtina nesiimsianti.
Tikimasi, kad Panevėžys įkrito tik į laikiną demografinę duobę, iš kurios ilgainiui pavyks išsikapstyti.
Tačiau tam tikri pokyčiai, kurie palies ir darželių darbuotojus, bus neišvengiami.
Jau artimiausiu metu ir vaikų darželių vadovams bus pristatytas ikimokyklinio ugdymo mokyklų 2024–2027 metų tinklo pertvarkos bendrasis planas.
Panevėžio vicemerė, švietimo sritį kuruojanti Loreta Masiliūnienė ramina, kad drastiškų sprendimų tikrai nebus, nors vaikų darželiuose per pastaruosius metus gerokai sumažėjo.
Per pastaruosius penkerius metus Panevėžyje vaikų iki 6-erių metų sumažėjo 19,4 proc., arba 1137-iais.
„Mažėjant gimstamumui, mažėja ir vaikų darželiuose, bet tikrai nesiimsime drastiškų sprendimų. Taip, pagal atliktą analizę ir statistinius skaičius matome, kad galima būtų uždaryti du darželius ir dar liktų pakankamai laisvų vietų, bet kol kas neplanuojame uždaryti nė vieno“, – patikino vicemerė.
Pasak L. Masiliūnienės, viliamasi, kad tai tik laikina demografinė krizė ir miestas atsities, gimstamumas vėl pradės augti.
Tokio optimizmo įkvepia ir Statistikos departamento naujausi duomenys. Jie byloja, jog pastaruosius ketverius metus į Aukštaitijos sostinę kur kas daugiau žmonių atvyksta gyventi, nei iš miesto išsikrausto. Vien pernai iš Panevėžio emigravo 549 asmenys, tačiau į jį atvyko ir čia apsistojo dvigubai daugiau – 1107.
„Uždaryti darželius galime labai greitai, bet vėliau gali kilti didelių iššūkių juos atidaryti. Tikrai neskubėsime to daryti“, – sako L. Masiliūnienė.
Vicemerės teigimu, šiuo metu svarstoma ne apie darželių uždarymus, o kaip sumažėjus vaikų išnaudoti laisvas patalpas.
„Norime erdves, kurios lieka tuščios uždarius vieną ar kitą grupę, išnaudoti, kad darželinukai, kurie nenori miegoti pietų miego, tą laiką galėtų leisti įdomiau, užsiimdami sportinėmis, meninėmis, STEAM ar kitomis neformaliomis veiklomis. Taip pat atverti didesnes galimybes būreliams organizuoti“, – pasakojo L. Masiliūnienė.
Kaip alternatyva siūloma laisvas darželių patalpas užleisti progimnazijų pradinukams – čia jie galėtų ruošti ne tik namų darbus, bet ir užsiimti įvairiomis veiklomis.
Tiesa, neatmetama ir ne tokių šviesių scenarijų.
Pertvarkos plane numatyta, kad jau nuo 2025-ųjų rugsėjo 1-osios turėtų nebelikti vieno iš dviejų „Draugystės“ korpusų. Jis didžiausias mieste, mat atsirado kiek daugiau kaip prieš dešimtmetį reorganizavus du šalia esančius darželius „Ąžuoliuką“ ir „Ramunę“.
„Yra svarstymų vieną uždarytą korpusą paversti senjorų centru. Tai ateities klausimas, kurį reikia dar gerai apsvarstyti“, – teigė vicemerė.
Mažėjant vaikų skaičiui, brangsta ir jų išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Vidutinė vieno vaiko išlaikymo kaina 2021 m. siekė beveik 4,8 tūkst. Eur, 2022 m. – beveik 5,9 tūkst. Eur, o 2023 m. jau 6,6 tūkst. eurų per metus.
Mažiausios išlaidos vienam vaikui yra lopšelyje-darželyje „Kastytis“ (4,757 tūkst. Eur), didžiausios – lopšelyje-darželyje „Pasaka“, kuriame ugdomi ir specialiųjų poreikių vaikai (10,758 tūkst. Eur). Išlaidos vienam vaikui priklauso ir nuo auklėtinių skaičiaus grupėje, ir pačių grupių skaičiaus. Pavyzdžiui, mažiausiame „Varpelio“ darželyje 2022 m. buvo ugdomi 79 vaikai, o vieno jų išlaikymas atsiėjo 7,07 tūkst. eurų. O „Kastyčio“ darželyje, kur buvo ugdomi 209 vaikai, vieno jų išlaikymas kainavo 4,76 tūkst. eurų.
Į probleminių ir kritinių ikimokyklinio ugdymo mokyklų grupę patenka net 16 lopšelių-darželių, kuriuose prastas grupių užpildomumas, išlaidos, tenkančios vienam vaikui per metus, yra didesnės už miesto vidurkį, nepedagoginių darbuotojų dalis sudaro daugiau kaip 50,4 proc. visų darbuotojų.
Kaip teigė R. Masiliūnienė, projekte numatyta, kad į šį sąrašą patenkančių įstaigų vadovai turėtų peržiūrėti etatus, atsisakyti dalies nepedagoginių darbuotojų, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai.
„Kol kas Savivaldybė drastiškų sprendimų nesiims – prašoma pačių vadovų peržiūrėti etatus ir jeigu įmanoma, nereikalingų atsisakyti. Žinoma, yra etatų, kurių negalima atsisakyti net ir mažėjant vaikų skaičiui, pavyzdžiui, mokytojų padėjėjų, kurie skiriami specialiųjų poreikių vaikams“, – pabrėžė vicemerė.
Lopšelio-darželio „Draugystė“ direktorė Jurgita Ožekauskienė teigia mažėjančio gimstamumo pasekmes pajutusi jau prieš metus. Kasmet įstaigos duris praveria apie dvidešimčia vaikų mažiau.
„Pernai dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus teko uždaryti vieną grupę, panašu, kad šiemet uždarysim dar vieną. Prieš kokius trejus metus darželį lankė 280 vaikų, šiandien turime 250 vaikų. Visame mieste tokia pati situacija, nesame kuo nors išskirtinis darželis“, – sako J. Ožekauskienė.
Pertvarkos plane šiam darželiui siūloma palikti tik vieną korpusą, kitame galbūt atidaryti senjorų darželį – dienos centrą.
Pasak direktorės, šiuo metu į vieną korpusą sutilpti dar būtų sudėtinga, tektų atsisakyti papildomų patalpų, mažinti lopšelių grupių skaičių. Tačiau ateityje gali būti visko. Jos nuomone, bent jau pedagogai dėl tokių pertvarkų neturėtų nukentėti.
Viename mažiausių lopšelių-darželių „Varpelis“ numatyta steigti visos dienos mokyklos pailgintos dienos grupę. Joje laiką po pamokų galėtų leisti aplinkinių mokyklų pradinukai.
Šios įstaigos direktorės Jolantos Obrikienės teigimu, su pertvarkos planu darželių vadovai dar nėra supažindinti, tad jį komentuoti sunku.
„Kitą savaitę numatytas ikimokyklinių įstaigų vadovų susitikimas, kuriame ir bus diskutuojama apie siūlomus pokyčius. Švietimo skyriaus vedėja yra minėjusi, kad tai tik projektas ir ieškoma geriausių sprendimų“, – kalbėjo J. Obrikienė.
Šioje ugdymo įstaigoje tėra šešios grupės, tačiau ir tiek vaikų surinkti kasmet sudėtingiau. „Varpelio“ direktorė teigė, kad darželio vieta puiki – pats centras, tačiau dalį tėvų atbaido tai, jog prie įstaigos sudėtinga privažiuoti: Vilniaus gatvėje stovėjimo vietos apmokestintos, o J. Basanavičiaus gatvėje palikus automobilį reikia šiek tiek paėjėti.
„Gal tai šiek tiek stabdo, nors, kita vertus, gimstamumas mažėja visame mieste. Bet jeigu kalbame apie ugdymo kokybę, turėtume pirmiausia kalbėti ne apie tuščių patalpų įveiklinimą, o apie vaikų skaičiaus mažinimą grupėse. Tai iš esmės keistų situaciją ir leistų darželiams gyventi neuždarant grupių ir nesiimant kitų drastiškų sprendimų“, – mano J. Obrikienė.
