-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš beveik trejus metus rekonstruotame viename seniausių Panevėžio parkų – Marijonų sode netrukus atsiras dar vienas, šįkart pasakiškas, akcentas.Jau šio mėnesio pabaigoje panevėžiečiai bus pakviesti į skulptūrų parko atidarymą.
Penkių menininkų baigiamos kurti skulptūros bus ne tik parko puošmena, bet ir atrakcija vaikams.
Skirtingai nei muziejuje, šias skulptūras bus galima liesti, o svarbiausia, jos bus interaktyvios – kiekviena seks pasakas, ir ne bet kokias, o daugeliui vaikų jau mažai girdėta aukštaitiška tarme.
Kaip pasakojo viena iš projekto „Gyvapasakis“ organizatorių Megė Cimbalaitė, idėja įkurti tokį skulptūrų parką gimė trims mamoms – jai, vienai iš skulptūrų kūrėjų menininkei Vilmantei Žegulytei-Dvareckei bei šiuo metu Vilniuje gyvenančiai keramikei Giedrei Baltakytei.
Visos trys menininkės – panašaus amžiaus berniukų mamos.
M. Cimbalaitė ir V. Žegulytė-Dvareckė po dešimtmečio, praleisto Vilniuje, su šeimomis grįžo gyventi į Panevėžį, o ten dar likusi G. Baltakytė labai dažnai atvyksta į Aukštaitijos sostinę kurti. Visos trys mamos nusprendė prisidėti, kad miestas taptų dar gražesnis ir patrauklesnis jaunoms šeimoms.
Netrukus prie jų prisidėjo ir aktyvus tėtis – įvairių kūrybinių idėjų sumanytojas Justinas Brikys.
„Idėja turėti tokį pasakų parką gimė kažkaip organiškai. Grįžus į Panevėžį kilo noras papildyti mūsų miestą. Supratome, kad niekas kitas to nepadarys, jeigu pačios nesiimsime iniciatyvos. Iš noro prisidėti prie miesto gražėjimo ir atsirado šis projektas“, – pasakojo M. Cimbalaitė.
Marijonų sode, už originalių suolų atsiveriančioje tuščioje pievoje, jau ruošiama vieta penkioms skulptūroms – jas bus galima liesti ir net išklausyti aktorių įskaitytų pasakų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Pasak vienos iš idėjų sumanytojos, naująjį skulptūrų parką iš pradžių planuota įkurdinti atnaujintame Skaistakalnyje.
Visgi Panevėžio savivaldybė jam numatė vietą jaukiame Marijonų sode, menančiame tarpukariu jį kūrusių broliukų vienuolių laikus.
Šamotinis molis, iš kurio kuriamos skulptūros, gana tvirta medžiaga, bet jautri aplinkai, tad dėl saugumo parinkta vieta, stebima vaizdo kamerų.
Daugiau kaip mėnesį skulptūras lipdė penki profesionalūs menininkai.
Giedrės Baltakytės, panevėžiečių Eugenijaus Čibinsko, Vilmantės Žegulytės-Dvareckės, Kęstučio Krasausko skulptūros gimė pagal vieną iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atrinktą pasaką, o menininkė iš Japonijos Noe Kuremoto pasirinko Panevėžio kraštotyros muziejaus etnologės Vitalijos Vasiliauskaitės pasiūlytą sakmę.
Šiuo metu skulptūros jau džiūsta ir maždaug po dviejų savaičių keliaus į didžiausias Lietuvoje krosnis dailiosios keramikos įmonėje „Midenė“ Dembavoje.
„Visi menininkai rinkosi sau patinkančią pasaką ir taip sutapo, kad visi pasirinko skirtingas“, – pažymi M. Cimbalaitė.
Visos šios pasakos, pasak M. Cimbalaitės, išskirtinės tuo, kad jos aukštaitiškos.
Menininkų sukurtos skulptūros ne tik atspindės vieną iš pasakų – nuskenavus QR kodą savo telefone, bus galima išgirsti Panevėžio „Meno“ aktorių įgarsintus pasakojimus.
„Panašiuose parkuose pasakos dažnai būna trumpos, kviečiančios paturistauti. Mūsų užmojis buvo atrinkti tokias, kurios pakviestų parke pabūti ilgiau, ne tik prabėgom, bet pasimėgaujant aplinka.“
M. Cimbalaitė
Pasakos vaikams svarbios ne tik emocinei ir psichologinei jų raidai. Jos moko suvokti ir spręsti sudėtingas gyvenimo situacijas, atskirti gėrį nuo blogio, pažinti save ir aplinkinius.
„Panašiuose parkuose pasakos dažnai būna trumpos, kviečiančios paturistauti. Mūsų užmojis buvo atrinkti tokias, kurios pakviestų parke pabūti ilgiau, ne tik prabėgom, bet pasimėgaujant visa aplinka. O ir aukštaitiška tarmė pasirinkta neatsitiktinai. Mūsų tarmėje užkoduota labai svarbi informacija. Nykstant kalbai, nyksta ir mūsų kultūra, identitetas. Norime, kad mažieji girdėtų tarmę, kuria kalbėjo mūsų seneliai“, – kalbėjo M. Cimbalaitė.
Muziejuose paprastai skulptūrų ir meno kūrinių liesti negalima, tačiau Marijonų sode ši taisyklė bus sulaužyta.
Pasak M. Cimbalaitės, dar prieš menininkams imantis darbų buvo prašoma atsižvelgti, kad skulptūros pirmiausia skirtos vaikams.
Šamoto kietumo užtenka, kad vaikai interaktyvias skulptūras galėtų liesti, remtis ar net užlipti ant jų.
Netradiciniai meno kūriniai lipdomi skirtingų spalvų, faktūrų, formų, tad vaikams tai bus ir sensorinė lavinimo priemonė.
„Žinoma, šios skulptūros nebus žaidimo aikštelės įrenginiai, bet su jomis vaikai turės daugiau laisvės. Tikimės ir suaugusiųjų atsakingo požiūrio. Marijonų sodas labai jaukus, išsiskiriantis gražių, senų ir net egzotinių medžių gausa. Viliamės, kad atsiradus interaktyvioms skulptūroms, pritaikytoms vaikams, jis bus dar labiau lankomas šeimų“, – teigė M. Cimbalaitė.
