Pokyčiai. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, profesorius R. Kubilius ir Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, docentė O. Gustienė teigia, kad pacientų, kuriuos ištiko ūmus miokardo infarktas, mirtingumo rodikliai gerokai sumažėjo įsteigus klasterius, tačiau ir patys žmonės turi pradėti rūpintis savo sveikata. V. Bulaičio nuotr.

Lenktynės su mirtimi – ir paciento atsakomybė

Daugiausia lietuvių gyvybių kasmet pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligos. Kovoti su giltine ne visada pajėgūs ir medikai. Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prakalbo apie ligoninių pertvarkos būtinybę, mat yra gydymo įstaigų, į kurias patekę miokardo infarktą patyrę pacientai miršta masiškai – kai kada mirštamumas siekia net šimtą procentų. Tačiau kardiologai įsitikinę, kad toks skaičiavimas neetiškas. Pagalbos prieinamumas, didžiuosiuose miestuose įsteigus kardiologijos klasterius, gerokai išaugo. Kad galima būtų džiaugtis gerėjančia išgyvenamumo statistika, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo bei švietimo.

Išsivysčiusios visuomenės rykštė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, profesorius Raimondas Kubilius, šį trečiadienį dalyvavęs Respublikinėje Panevėžio ligoninėje surengtoje konferencijoje, teigė, kad lietuvių mirties priežastys nesikeičia jau daugybę metų. Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos instituto duomenimis, 56 proc. žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o 7,4 proc. visų mirčių – išorinės priežastys.

Atsakymų, kodėl susirūpinimą kelianti statistika nesikeičia, yra ne vienas. Pasak profesoriaus, sergamumas kraujotakos ligomis didžiąja dalimi priklauso nuo lietuvių gyvenimo būdo. Ne paslaptis, kad mūsų tautiečiai per mažai fiziškai aktyvūs, kenčia nuo nutukimo, o jis neatsiejamas nuo padidėjusio cholesterolio, taip pat save žaloja rūkydami ar nesaikingai vartodami alkoholį. Daug įtakos turi stresas.

Širdies ir kraujagyslių ligos, dar dažnai vadinamos išsivysčiusios visuomenės rykšte, vyrus pakerta du kartus dažniau nei moteris. Svarbu ne tik atsisakyti rizikos veiksnių, bet ir norėti gydytis. Anot R. Kubiliaus, praktiškai visi kardiologų pacientai žino, koks jų kraujospūdis, bet tik 30 proc. vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Sveika gyvensena turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų. Be abejo, svarbus ne tik švietimas, bet ir profilaktinės programos, padedančios užbėgti ligai už akių.

„Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didžiausias Europos Sąjungoje. Pokyčius galėtų lemti mokymas visuomenę gyventi sveikiau. Pirmieji žingsniai jau žengti, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Panevėžyje, jau veikia klasterių centrai, kur miokardo infarktą patyrę pacientai gali sulaukti specializuotos skubios pagalbos, bet reikės ne vienerių metų, kad galėtume džiaugtis gerėjančiais rezultatais“, – teigė R. Kubilius.

Profesionali pagalba

Gydytoja kardiologė, Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, docentė Olivija Gustienė tvirtino, kad sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pateikta statistika apie pacientų, patyrusių infarktą, mirštamumą įvairiose Lietuvos ligoninėse nėra tiksli. Viskas priklauso nuo to, kiek toje ligoninėje gydoma pacientų. Pavyzdžiui, nurodoma, kad Kretingos ligoninėje pacientų, kurie mirė per trisdešimt dienų nuo hospitalizacijos pradžios, mirštamumas siekia 100 proc., tačiau pasigilinus į situaciją matyti, kad buvo gydyti tik penki pacientai.

„Pacientai, kurie serga miokardo infarktu, neturėtų būti gydomi konservatyviai ligoninėse, kur nėra kardiologijos intervencijos skyrių. Jau ketveri metai, kai penkiuose Lietuvos didmiesčiuose veikia klasteriai, tad pacientams turi būti sudarytos sąlygos kuo greičiau pasiekti arčiausiai esantįjį. Jeigu pacientas yra toli nuo specializuotą pagalbą teikiančių centrų ir negali atvykti, jis turi būti guldomas į artimiausią ligoninę ir jam atliekama trombolizė, jis gydomas vaistais ir nedelsiant pervežamas į centrą“, – aiškino O. Gustienė.

Tokia pagalba jau kelerius metus prieinama ir Panevėžio apskrities gyventojams. Į Respublikinėje Panevėžio ligoninėje veikiantį klasterį vežami visi miokardo infarktą patyrę apskrities gyventojai. Čia teikiama tokia pati skubi pagalba kaip ir Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Pasak kardiologės, klasterio įsteigimas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jau duoda vaisių. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. mirtingumas nuo ūmaus miokardo infarkto per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios Panevėžio ligoninėje siekė 12,07 proc. – iš 323 pacientų mirė 39. Kiek liūdnesnė situacija Panevėžio apskrities ligoninėse. Pavyzdžiui, Biržų ligoninėje mirtingumas siekia 66,67 proc. – iš 18 asmenų mirė 12. Kupiškio ligoninėje iš 11 pacientų mirė 5 – 45,45 proc.

„Įsteigus klasterį, gerokai sumažėjo mirštamumas nuo miokardo infarkto. Siekiamybė, kad mirštamumo procentas būtų vos 5–6 proc. Deja, tenka pripažinti, kad ir kituose didžiuosiuose centruose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – šie skaičiai gerokai didesni, nes čia atvežami tie pacientai, kurie turi itin sunkių komplikacijų ir rajoninėms ligoninėms juos sudėtinga gydyti“, – teigė O. Gustienė.

Savigydos žala

Patyrus miokardo infarktą, lemiamos būna pirmosios valandos, tad labai svarbu, kad pagalba pacientą pasiektų laiku. Jeigu per pirmąsias dvi tris valandas žmogus kreipiasi profesionalios pagalbos, tikimybė jį išgelbėti yra didelė. Klasteriuose turi būti užtikrinamas skubios pagalbos teikimas atveriant vainikinę arteriją per valandą. Gydymo sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo pacientų. Žmonės, sergantys kraujotakos ligomis, turi nuolat gerti gydytojo paskirtus vaistus, ne tik tada, kai pakyla kraujospūdis. Svarbu ir atpažinti pirmuosius infarkto simptomus. Dažniausiai pacientai jaučia itin stiprų ar nepakeliamą skausmą už krūtinkaulio, skausmas gali plisti į kaklą, ranką, nugarą. Jaučiamas oro trūkumas, vyrams gali išmušti šaltas prakaitas, o moterims dažniau atsiranda dusulys.

„Žmonės turi suvokti, kad pajutus pirmuosius simptomus nedelsiant reikia skambinti greitajai pagalbai, o ne laukti pirmadienio, kol galės priimti šeimos gydytojas. Deja, dažnai laukiama iki pat paskutinės minutės, tada gydymas yra komplikuotas“, – pažymi O. Gustienė.

Kita opi problema, kad lietuviai dažnai gydosi patys. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį, nors Vakaruose taip pat susiduriama su tokiomis sveikatos problemomis kaip nutukimas, per didelis cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas ar epidemijos mastus siekiantis rūkymas. Tačiau sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis kreivė leidžiasi žemyn.

„Jeigu lygintume su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nors ten daug nutukusių žmonių, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligų yra mažėjantis. Tai galima paaiškinti tam tikrų vaistų, tarp jų ir nuo cholesterolio, vartojimu – gerokai daugiau nei Lietuvoje. Mūsų šalyje žmonės dažnai užsiima savigyda, ypač paplitęs papildų ar kitų preparatų, kurių nauda nepagrįsta moksliškai, vartojimas. Kažkodėl galvojama, kad papildai padeda nuo visų ligų ir niekam nekenkia. Tačiau tinkamą gydymą gali parinkti tik medikas“, – pažymi kardiologė.

Skubi pagalba Panevėžyje

Ir Lietuvoje bus galima džiaugtis gerėjančiais rezultatais tada, kai visa sistema – nuo pacientų švietimo, greitosios pagalbos medikų bei šeimos gydytojų apmokymo atpažinti sudėtingesnes miokardo infarkto formas, iki aukščiausių ligoninėse dirbančių specialistų parengimo – funkcionuos be trikdžių.

Respublikinės Panevėžio ligoninės laikinasis vadovas Remigijus Samuolis teigė, kad įstaiga yra pasirašiusi sutartis su visomis Panevėžio apskrities rajoninėmis ligoninėmis ir greitosios pagalbos stotimis, kad miokardo infarkto ištikti pacientai sukauktų kuo skubesnės pagalbos. Ir tai nėra tik popierinis susitarimas.

„Panevėžio apskrities gyventojai turi puikią galimybę gydyti ūmų miokardo infarktą, nesvarbu, kur jie gyventų. Galime pasidžiaugti, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje įsteigus klasterį pacientų mirštamumo rodikliai gerokai sumažėjo. Jeigu ir patys žmonės būtų sąmoningesni ir labiau rūpintųsi sveikata, rodikliai būtų dar geresni“, – teigė R. Samuolis.