P. ŽIDONIO nuotr.

Laisvė, iškovota parlamentiniu keliu

EMILIJA JUŠKIENĖ
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aktu „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ paskelbė, kad „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.“

Šis įvykis žymi posūkį tautos gyvenime, kokybiškai naują būseną – savarankiško gyvenimo savo valstybėje pradžią.

Dvidešimto amžiaus paskutiniai dešimtmečiai per neįtikėtinai trumpą laiką pateikė daug istorinių permainų.

Vienvaldė komunistų partija prarado jėgos monopolį Rytų Europoje.

JAV ir Sovietų Sąjunga pasirašė svarbias nusiginklavimo sutartis, netrukus suiro ir Sovietų Sąjunga.

Dar disidentinio judėjimo etape vyravęs įsitikinimas, kad slaptieji Vokietijos ir SSRS susitarimai padarė įtaką Lietuvos valstybės žlugimui, Sąjūdžio metais dar labiau išryškėjo.

Todėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelias buvo siejamas su reikalavimu pasmerkti Vokietijos ir SSRS slaptuosius susitarimus bei panaikinti jų teisines – politines pasekmes, grąžinti Lietuvai atimtą valstybingumą.

Sąjūdis lemiamu laikotarpiu pasirinko alternatyvų, teisiškai ir įstatymiškai pagrįstą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą – taikų parlamentinės kovos kelią.

Gintaro Grigo piešinys, atspausdintas Sajūdžio Panevėžio miesto tarybos leidžiamame laikraštyje „Laisvas žodis“. 1989 m. rugpjūčio 1 d., Nr. 16.

Dar 1988 m. prasidėjus atgimimo ir demokratizavimo procesams Lietuvos SSR AT ėmėsi Konstitucijos reformos.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą teisiškai parengė dar senojo šaukimo Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba, 1989 m. papildyta keletu energingų deputatų iš Sąjūdžio aktyvistų.

1988 – 1989 m. Lietuvoje buvo pakeista politinė-ekonominė sistema, legalizuota privati nuosavybė, įvesta Lietuvos SSR pilietybė, pakeistos konstitucinės nuostatos apie sąžinės laisvę, deputatų statusą ir kt. Visa tai sudarė palankias sąlygas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Pasibaigus senosios sudėties Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui atsirado galimybė surengti naujus rinkimus.

Pagrindinės rinkimų kovoje dalyvavusios jėgos buvo Sąjūdis ir savarankiška Lietuvos komunistų partija (1989 m. gruodžio mėn. LKP atsiskyrė nuo Maskvos ir pasiskelbė savarankiška socialdemokratinės pakraipos partija).

Panevėžio m. sąjūdininkai susitikime su naujai paskirtu kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. Panevėžys, 1988 m. spalio 2 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų nuotr.

Sąjūdžio rinkimų programoje buvo skelbiama, kad Sąjūdis nedelsdamas ir besąlygiškai siekia atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
LKP pagrindinis šūkis buvo – laisva teisinė demokratinė humanistinio socializmo valstybė, besiremianti tautinėmis vertybėmis, tačiau valstybės atkūrimas turi būti laipsniškas procesas, pradžioje siekiant tik dalinio suvereniteto.

1990 m. vasario 24 d. rinkimai į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą buvo vykdomi pagal 1989 m. rugsėjo 29 d. priimtą LSSR AT deputatų rinkimo įstatymą.

Iki sausio 19-osios baigti siūlyti kandidatai į deputatus.

Rinkimų rezultatai paskelbti kovo 1-ąją. Juose didele persvara laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. Rinkiminis piliečių aktyvumas buvo aukštas.

Panevėžyje rinkimus laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai: Rimantas Astrauskas, Julius Beinortas, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Landsbergis ir Jonas Liaučius. Panevėžio rajone rinkimus taip pat laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai: Stasys Kropas ir Vidmantas Žiemelis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. 1990 m. Kairėje– Panevėžyje išrinkti deputatai: Vytautas Landsbergis, Jonas Liaučius ir Julius Beinortas. Jono Juknevičiaus nuotrauka (LCVA).

Naujai išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (nuo 1996 m. – Atkuriamasis Seimas) 1990 m. kovo 11 d. 22 val. 44 min. balsų dauguma priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių paskelbė savo nepriklausomybę nuo SSRS.

Kitaip nei Latvija ir Estija, Lietuva tai padarė be specialaus pereinamojo laikotarpio.
SSRS Lietuvos veiksmus sutiko priešiškai, paskelbė ekonominę blokadą, o 1991 m. pradžioje prieš Lietuvą pradėjo ginkluotą agresiją.
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą pirmosios pripažino: 1991 m. vasario 11 d. – Islandija, gegužės 31 d. – Moldova, liepos 29 d. – Rusija, rugpjūčio 3 d. – Kroatija o 23 d. – Latvija.

1993 metų pabaigoje LR nepriklausomybės atkūrimą jau buvo pripažinusios 110 valstybių.

1991 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą pripažino Lenkija ir Ukraina; Didžioji Britanija, Estija, Gruzija, Švedija, Vokietija – rugpjūčio 27 d.; Vatikanas – rugpjūčio 30 d.; JAV – rugsėjo 2 d.; Japonija, SSRS – rugsėjo 6 d.
Lietuvos Sąjūdžio, kaip visuomeninio judėjimo pergalė buvo pagrįsta demokratija, pilietiškumu, pasitikėjimu ir atsakomybe.