-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžyje įkurtos statybų bendrovės „JK Ranga“ prieš gerus metus sumanyto statyti krematoriumo reikalai stumiasi į priekį.
„Pats dalyvavau verslininkų pateiktame šio statinio poveikio visuomenės sveikatai pristatyme, – teigė „Sekundei“ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. – Jame dalyvavo ir Šilagalio bendruomenės žmonės. Klausimų būta, bet iš esmės krematoriumo statybai neprieštarauta.“
E. Lunskio žiniomis, statytojai jau pakeitė žemės paskirtį, kurioje stovės krematoriumas, ir dabar rengia techninį statinio projektą. Pastarojo viešinimas prasidės netrukus.
Viešinant krematoriumo projektą, bus kviečiama išsakyti pastabas, teikti pasiūlymus.
„Žinau, kad nuomonių dėl šių statybų yra įvairių. Vieni yra išsakę poziciją, kad krematoriumo Panevėžiui reikia, kiti – o tai gyvenantieji netoli tos vietos, kur žada iškilti krematoriumas, jo nenori. Vieningos pozicijos dėl šio statinio nėra“, – pripažįsta E. Lunskis.
Kokį vardą krematoriumas įgaus, dar nežinia – kol kas šalia numatomoje statybos vietoje šalia „Via Baltica“ magistralės ošia pušys. P. Židonio nuotr.
Po gerų metų Panevėžio prieigose atsirasiantis krematoriumas turėtų tapti ketvirtuoju šalyje.
Nuo 2011-ųjų veikia Kėdainių, arba Lietuvos, krematoriumas, pastatytas pramoninėje miesto zonoje. 2022 metais Klaipėdoje šalia Lėbartų kapinių atidarytas Vakarų Lietuvos krematoriumas.
Vilniuje šiemet duris atvėrė krematoriumas netoli garsiosios Gariūnų turgavietės.
Krematoriumą užsimojęs turėti ir Kaunas. Girdisi svarstymų apie antrąjį Vilniaus krematoriumą. Verslo atstovai buvo užsiminę apie galimas statybas šalia Vievio, tačiau kol kas jos, panašu, lieka tik kalbomis.
Apie krematoriumo netoli Šilagalio statybų planus pirmąkart pranešta prieš metus – 2022-ųjų birželį.
Apie tai, kokiame etape projekto įgyvendinimas yra dabar, bendrovės „JK Ranga“ atstovė Rasa Zeniauskienė „Sekundę“ informavo, jog krematoriumas tikrai bus statomas ir bus toks, koks sumanytas.
Anksčiau „JK Ranga“ skelbė, kad prie tarptautinės magistralės „Via Baltica“ iškils visas laidojimo paslaugų kompleksas. Krematoriume, kuris veiks visą parą, bus dvi kompiuteriu valdomos kremavimo linijos-krosnys, kiekviena pajėgi per parą kremuoti iki 18 palaikų. Jose naudojant gamtines dujas, jokių teršalų į atmosferą išskiriama nebus.
Laidojimo paslaugų komplekse, greta kremavimo linijų, numatytos keturios salės. Dvi skirtos greitam atsisveikinimui su velioniais, dar dviejose būtų šarvojamos urnos su kremuotais palaikais.
Kiaurą parą trimis pamainomis krematoriume dirbtų dešimt darbuotojų.
Kremavimo paslaugos naujajame krematoriume būtų prieinamos ne tik panevėžiečiams, bet visos Šiaurės Lietuvos – Anykščių, Radviliškio, Šiaulių gyventojams.
Dabar deginti mirusiųjų palaikus šių vietovių gyventojai dažniausiai patiki arčiausiai esančiam Kėdainių krematoriumui. Pasitaiko, kad tokia paslauga užsakoma Latvijoje ar Lenkijoje.
Eugenijus Lunskis esminių prieštaravimų dėl krematoriumo statybos esą kol kas negirdėjęs. P. Židonio nuotr.
Žinia apie planuojamą statyti Panevėžio krematoriumą praėjusią vasarą buvo sutikta gana audringai. Ne tik dėl tokio objekto atsiradimo, bet ir dėl jam parinktos vietos liejosi įvairios nuomonės.
Pritariantieji sveikino idėją ir džiaugėsi, kad velionio palaikus kremuoti norintiems artimiesiems sutrumpės kelionė ir sumažės išlaidos.
Krematoriumo kritikai svarstė, kad toks statinys turėtų būti toliau nuo tarptautinės magistralės – nematomas ja važiuojantiems, tad ir nekeliantis nemalonių asociacijų. Labiausiai abejojantieji klausė, ar tikrai norime, jog Panevėžio vartais, savotiška jo reprezentacija taptų krematoriumas.
O artimiausi būsimo krematoriumo kaimynai – Šilagalio kaimo gyventojai – statybų svarstymą numatę jau artimiausiu metu.
„Rugpjūtį rinksis bendruomenės taryba – tada būtinai kelsime krematoriumo klausimą“, – „Sekundei“ teigė Šilagalio bendruomenės pirmininkas Jonas Aužbikavičius.
Laidojimo paslaugų bendrovės „Grauduva“ direktorė Aušra Bertulienė patvirtino, jog jos vadovaujamos bendrovės kolektyvui patikėjus pasirūpinti mirusiojo palaikų kremavimu, šie vežami į Kėdainiuose esantį Lietuvos krematoriumą.
„Šiuo metu jame eilių nėra, tad palaikus iš Panevėžio išvežame anksti ryte – ketvirtą penktą valandą, o urną su kremuotais pelenais parvežame vienuoliktą valandą, vėliausiai vidurdienį“, – sako A. Bertulienė.
Nors tikslų skaičius, kiek mirusiųjų laidota karstuose, kiek urnose, „Grauduvos“ direktorė žinos tik pasibaigus metams, spėja nesuklysianti pasakiusi, jog maždaug pusė mirusiųjų kremuojama.
Be to, kremacijų daugėja.
Iš tų, kurie artimųjų palaikus kremuoja, maždaug pusė šarvoja juos karstuose, paskui veža kremuoti. Parsivežus urnas, vyksta dar vienas atsisveikinimas, pasakoja A. Bertulienė.
Kita pusė klientų šarvojimą praleidžia – atsisveikinimui iškart statomos urnos.
Ir „Grauduvos“ vadovė neslepia, jog tokiuose šermenyse vyrauja visai kita nuotaika. Artimieji gedi, tačiau atsisveikinant su palaikais urnoje, liūdesio būna mažiau – daugiau šviesių prisiminimų.
