Daniel Stroud nuotrauka.

Kelias į širdį – per muziką

Kelias į širdį – per muziką

Jaunosios kartos būsima operos solistė panevėžietė Rusnė Tušlaitė mažais, tačiau užtikrintais žingsneliais užkariauja sceną balsu. Atlikėja sako, jog dainuoti Lietuvoje, o ypač saviems, yra šimtą kartą sunkiau nei svetur.

Panevėžietei R. Tušlaitei šventinis laikotarpis, kaip ir daugumai muzikantų – pats darbymetis. Lietuvoje solistė turėjo kelis pasirodymus su Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestru ,,Aukštyn“. Tarp koncertų teko rasti laiko tobulinti Tirezijo vaidmenį amerikiečių kompozitoriaus Džefrio Kingo kūrinyje „Cantata Superba“. Sausio mėnesį jo pasaulinė premjera nuskambės Londone, kur atlikėja šiuo metu gyvena ir studijuoja.

Džiugu, kad vieną pagrindinių partijų dainuoti esu pakviesta ir aš. Ypač kai scena dalinsiuosi kartu su „Audentia“ orkestru ir kitais talentingais kolegomis. Pavasarį prisidėsiu prie Londono karališkosios akademijos operos kompanijos“, – sopranui R. Tušlaitei darbų išties nestinga.

Jaunosios solistės laukia ir naujas Ž. Masnė operos „Cherubinas“ pastatymas, kuriame dalyvaus choro sudėtyje. Vasarį Londono filharmonijos chore, su kuriuo koncertuoja, Rusnė atliks G. Malerio antrą simfoniją prestižinėje „Royal Festival“ salėje.

Nauji metai atneša tikrai daug naujų projektų ir iššūkių“, – šypteli R. Tušlaitė.

Pradėjo nuo būgnų

R. Tušlaitė sako, jog muzika visada buvo dalis jos. Nuo pat mažų dienų muzikos Rusnė klausydavusi kitaip nei kiti.

Manęs negalėdavo atplėšti nuo muzikinių laidų, rodomų per televizorių. Ten skambantys garsai man buvo lyg hipnozė. Todėl ir eiti į koncertus, spektaklius manęs versti tikrai nereikėjo. Man tai buvo vienas malonumas“, – pasakoja Rusnė.

Nenuostabu, jog neilgai trukus, labai šeimos palaikoma, būdama vos ketverių Rusnė pradėjo lankyti pirmąsias dainavimo pamokas.

R. Tušlaitė dar ir dabar pamena savo pirmąjį pasirodymą „Dainų dainelės“ laureatų konkurse, ištaigingame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Turbūt retas patikėtų, jog šiuo metu operą studijuojanti mergina kažkada tiesiog mušė būgną Panevėžio rajono orkestre „Aukštyn“. R. Tušlaitė sako, jog meilė mušamiesiems gimė tiesiog iš smalsumo.

Rusnė dalyvavo orkestrų vasaros stovykloje, kurioje pradėjo groti būgnų grupėje. Ne trukus gavo kvietimą prisijungti ir prie paties orkestro bei kartu su juo atstovauti Lietuvai Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Prancūzijoje.

Tuomet mąsčiau, kad tinkamu laiku atsidūriau tinkamoje vietoje. Bet net nenutuokiau, kaip mane tai sužavės ir įtrauks“, – šypteli R. Tušlaitė.

Įsivertinti pasauliniu lygiu

R. Tušlaitė dar ir dabar pamena savo pirmąjį pasirodymą „Dainų dainelės“ laureatų konkurse, ištaigingame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Sako, jog kūnas dar ir dabar atsimena užplūdusią adrenalino bangą.

Dainuoti apsuptai pilnut pilnutėliams balkonams ir jausti tokį didelį palaikymą buvo nuostabu. Atrodė, jog sapnuoju“, – pirmąjį rimtesnį pasirodymą scenoje vėl išgyvena solistė.

R. Tušlaitei nepaprastai įsiminė ir pernai vykęs „25th Kathleen Ferrier Bursary for young singers“ konkursas Prestono mieste, Anglijoje. Jame dainininkė atstovavo Londono karališkajai muzikos akademijai turėdama didžiausią dainavimo egzamino balą iš viso kurso. Mergina neslepia, jog buvo be galo malonu patekti tarp šešiolikos geriausių dainavimo studentų Jungtinėje Karalystėje ir dainuoti milžiniškoje Karaliaus Džordžo salėje.

Kadangi Rusnė šiuo metu dar yra studentė, daugiausia laiko ji praleidžia Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Joje lavina ne tik dainavimo, bet ir kalbų, vaidybos, šokio, muzikos teorijos bei istorijos žinias. Ši prestižinė mokymo įstaiga yra trečioje pasaulinio reitingo vietoje, todėl norintiesiems patekti į studentų gretas reikia įveikti didžiulį konkursą.

Rusnė tik įstojusi į akademiją sužinojo, jog į perklausas pakviečiama tik devyni procentai pateikusiųjų paraiškas. Kasmet iš maždaug aštuoniolikos tūkstančių paraiškų komisija visame pasaulyje į perklausas pakviečia apie du tūkstančius žmonių. Tais metais, kai į bakalauro studijas stojo R. Tušlaitė, į pirmą kursą priėmė vos šimtą visų specialybių studentų, tarp jų – aštuoniolika dainininkų.

Per stojamuosius panevėžietei reikėjo ne tik dainuoti dviems skirtingoms komisijoms, dalyvauti interviu, bet ir atlikti testus žodžiu bei raštu. Tad konkurencija, akivaizdu, buvo neįtikėtinai didelė.

Džiaugiuosi, kad turėjau prabangą rinktis, nes įstojau ir į antroje pasaulinėje vietoje esantį Karališkąjį muzikos koledžą. Tačiau mane labiau sužavėjo akademija, o ir stipendiją pasiūlė didesnę“, – pasirinkimu džiaugiasi solistė.

Tarptautinės galimybės

Rusnė sako esanti žmogus, mėgstantis iššūkius. Paskutiniais metais mokykloje, laimėjusi visus respublikinius jaunųjų dainininkų konkursus, kuriuose dalyvavo, nusprendė įsivertinti save ir užsienio lygiu. Būtent todėl gabi muzikė stojo į puikiai vertinamą Karališkąją muzikos akademiją.

Toks lemtingas bandymas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Jei atsukčiau laiką atgal, nieko nedaryčiau kitaip. Tikrai myliu Lietuvą, tačiau Londone labai vertinama laisvė, kultūra ir įvairovė. Tai buvo tai, ko man labai trūko“, – sako R. Tušlaitė.

Solistė laiminga galėdama studijuoti pas pasaulinį pripažinimą sulaukusius muzikantus, matyti naujausius operų pastatymus, tendencijas, dalyvauti meistriškumo kursuose.

Rusnė tikina, jog visų pirma dainavimas jai yra didžiulis malonumas, o ne profesija. Ją žavi ne tik galimybė keliauti, bet ir savo talentą pademonstruoti įvairiausiose scenose.

Dievinu ir galią, kurią turi balsas. Nuostabu per muziką perteikti žinutę, sužadinti žmogaus emociją – priversti šypsotis, juoktis ar net nubraukti ašarą“, – sako R. Tušlaitė.

Šiais metais jaunoji atlikėja savo balsu drebino Velso, Austrijos bei Prancūzijos scenas. Visgi, anot R. Tušlaitės, dainuoti Lietuvoje, o ypač saviems, yra šimtą kartą sunkiau nei svetur. Publika čia turi savitą muzikinį skonį, savo favoritus, todėl ir pasiekti jos širdis nėra taip lengva.

Džiaugiuosi, jog mano pastangos atsiperka. Šį pavasarį esu pakviesta į ‚,Sugrįžimų‘‘ festivalį Vilniuje, į jį man akompanuoti atvyks profesionalus lenkų pianistas Mateušas Retneris. Jau sulaukėme susidomėjimo surengti rečitalius ir mano gimtajame Panevėžyje, Troškūnuose ir Anykščiuose“, – šypsosi solistė.

Užkulisiai pilni chaoso

R. Tušlaitė pripažįsta, jog kasdien priversta kovoti su savo perfekcionizmu. Kol aplinkiniai konkuruoja tarpusavyje ar kelia dramas, ji tiesiog kovoja pati su savimi.

Esu labai savikritiška, analizuoju bei permąstau kiekvieną muzikinį žingsnį. Suprantu, jog būtent dabar menkiausias mano pasirinkimas gali turėti tiesioginę įtaką mano balsui bei karjerai ateityje. Ši savybė yra ir palaima, ir prakeiksmas“, – kalba pašnekovė.

Rusnės manymu, stiprioji jos, kaip atlikėjos, pusė, kasdien vedanti pirmyn, yra begalinis smalsumas. Solistė nuolat pildo repertuarą įvairia klasikinio žanro muzika, kasdien pilna sauja semia muzikines patirtis.

Per trejus studijų metus R. Tušlaitei teko tyrinėti daugybę įvairiausių partijų sopranui. Tačiau kol kas labiausiai jaunajai solistei imponuoja Džildos vaidmuo Verdžio operoje „Rigoletas“.

Vos išgirdusi jos ariją „Caro nome“, visiškai ir besąlygiškai įsimylėjau operos žanrą. Tai buvo meilė iš pirmo paklausymo“, – šypsosi Rusnė.

Solistė laiminga galėdama studijuoti pas pasaulinį pripažinimą sulaukusius muzikantus, matyti naujausius operų pastatymus, tendencijas, dalyvauti meistriškumo kursuose.

Ji įsitikinusi, jog norint sėkmingai įsitvirtinti kaip vienai geriausių sopranų operos pasaulyje, reikia didžiulio noro ir užsispyrimo, nes ši profesija – labai sunki. Anot atlikėjos, toks darbas vargina tiek emociškai, tiek fiziškai, todėl jeigu nesi savo specialybės fanatikas ir nesi pasiruošęs daug dirbti bei jai atsiduoti, jokie motyvaciniai šaltiniai ar prestižiškiausios mokyklos tobulėti nepadės.

Paklausta, kaipgi iš arti atrodo žiūrovui nematomi scenos užkulisiai, dainininkė neslepia, jog kartais jie pilni chaoso, netikėtumų bei pačių įvairiausių emocijų.

Į sceną žengiu turėdama tikslą pristatyti geriausią muzikinį produktą. Paskutinės minutės pakeitimai, pasitarimai ir ilgos repeticijos yra kasdienybė, kuri vargu ar primintų blizgučius scenoje“, – šypteli R. Tušlaitė.

Rusnė neslepia, jog kaskart užlipus į sceną ją vis dar apima jaudulys. Tačiau, pasak solistės, jos profesijos žmonėms jaudulys yra sveikas ir netgi būtinas.

Juk taip parodome, jog mums rūpi! Dažnai sakoma, kad jei nesijaudini, nėra ko lipti į sceną. Stovėdama prieš žiūrovą jaučiuosi galingai. Nuostabu, kai gali būti išgirstas, gebi prikaustyti dėmesį“, – kalba solistė.

Stipriausias užnugaris

R. Tušlaitė neslepia, jog kartais ir ją aplanko jausmas, kai pritrūksta noro eiti toliau, kai svyra rankos. Tačiau, anot jos, natūralu, jog ne visada viskas klostosi taip, kaip norėtųsi.

Susiduriu ir su nemažai negatyvo, pykčio ar tiesiog žodžiu „ne“. Tačiau per daug myliu tai, ką darau, kad dabar pasiduočiau“, – užsispyrimo netrūksta jaunajai muzikei.

Didžiausiu ramsčiu sunkiomis akimirkomis R. Tušlaitė laiko šeimą bei draugus, kurie ja tiki net tada, kai pasitikėjimo trūksta pačiai.

Jie yra mano stipriausias užnugaris, neleidžiantis nukabinti nosies vos ištikus nesėkmei“, – teigia Rusnė.

Ateities tikslų ir ambicijų šiandien jaunoji solistė turi labai daug. Ji svajoja apie profesionalios operos solistės karjerą. O kol kas laukia dar bent treji metai studijų – Rusnė planuoja siekti magistro laipsnio.

Balso nepaskubinsi. Reikalinga ir fiziologinė branda, metų metus kaupiama patirtis. Nieko nesitikiu už ačiū. Esu nusiteikusi daug ir sunkiai dirbti“, – R. Tušlaitei nestinga atkaklumo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų