Vos už trijų kilometrų nuo Paįstrio esančiame Paliukų kaime įrengta Juozo Zikaro memorialinė sodyba mena garsaus lietuvių skulptoriaus vaikystę ir nuolatos laukia lankytojų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Juozo Zikaro vardas – aukso raidėmis

Juozo Zikaro vardas – aukso raidėmis

Skulptorius Juozas Zikaras kelią nuo piemenuko, staliaus, sargo, muzikanto iki profesoriaus, aukščiausio lygio menininko, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolių kūrėjo nuėjo Panevėžyje. Šiam kraštui jis amžiams uždėjo vainiką – čia gimė, augo ir brendo pirmasis profesionalus nepriklausomos Lietuvos skulptorius.

Talento, darbštumo, gilių jausmų, esmės suvokimo, sėkmės – daug reikia, kad menininko darbai pasiektų kūrybines aukštumas ir ilgus metus išliktų žinomi, vertinami.

Visas šias svarbias savybes sukaupusių menininkų nėra tiek jau daug – gyvenimo kelyje vertybės išsibarsto, tampa neapčiuopiamos, neįprasminamos.

Užtat tų, kurių talentai atlaiko visus išbandymus, vardai verti aukso raidžių ir suteikia didelę garbę kraštui, kuriame jie gimė, augo, formavosi kaip asmenybės.

Vienas iškiliausių Aukštaitijos sūnų – netoli Panevėžio esančiame Paliukų kaime gimęs skulptorius, profesorius Juozas Zikaras.

Šiemet nuo jo gimimo sukaks 140 metų. Data bus minima lapkritį – šis mėnuo savotiškai įrėmino skulptoriaus gyvenimą. 1881 metų lapkričio 18-ąją jis gimė, o po beveik 63 metų, 1944-ųjų lapkričio 10 dieną pasitraukė iš gyvenimo.

Paįstrio gimnazijai J. Zikaro vardas buvo suteiktas minint skulptoriaus 110-ąsias gimimo metines. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Garsaus menininko nepamiršo ne tik Panevėžio krašto žmonės. J. Zikaro kūryba, jo veikla svarbi visai šaliai ir jo sukaktis bus minima plačiu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė Juozo Zikaro metais.
Ir tai puiki proga dar kartą prisiminti, kiek daug savo šaliai yra nusipelniusi ši asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių.

Menininkas sukūrė daugelio žymių valstybės veikėjų portretinius biustus ir bareljefus, taip pat Lietuvos nepriklausomybės, Vytauto Didžiojo, Juozo Tumo-Vaižganto medalius bei visų 1918–1940 m. nominalų lietuviškų pinigų – litų monetų – modelius. Visa Lietuva žino jo 1939 metų kūrinį „Knygnešys“ – žymiausią skulptūrą, esančią Kaune, Karo muziejaus sodelyje.

Šiemet svarbus ir dar vienas jubiliejus – prieš šimtą metų Panevėžyje J. Zikaras sukūrė vieną iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – skulptūrą „Laisvė“.

Viešnios iš Amerikos

Apie J. Zikaro gyvenimą, jo kūrybą galima sužinoti iš įvairių leidinių, iš muziejuose sukauptų eksponatų, daug medžiagos yra ir internetinėje erdvėje.

O štai jo kraštiečiams toli ieškoti nereikia – čia pat, už trijų kilometrų nuo Paįstrio esančiame Paliukų kaime, skulptoriaus gimtojoje sodyboje įkurtas memorialinis muziejus. Čia eksponuojamos jo darbų kopijos.
J. Zikarui skirtas muziejus įrengtas ir skulptoriaus vardu pavadintoje Paįstrio gimnazijoje. Jį lanko ne tik mokyklos bendruomenė, vietiniai, bet sulaukiama ir ypatingų svečių.

Kaip pasakoja Paįstrio J. Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė, muziejuje lankėsi ir JAV gyvenanti skulptoriaus anūkė su savo jau suaugusiais vaikais. Malonias susitikimo akimirkas išsaugojo muziejuje esantys eksponatai.
Čia taip pat galima pamatyti ir pluoštą senesnių laiškų – paties skulptoriaus rašytų mamai bei gimnazijos muziejaus susirašinėjimą su J. Zikaro dukra, anūke.

J. Zikaras su žmona užaugino tris sūnus ir dukrą. Antrojo pasaulinio karo metais visi trys sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją.

O Lietuvoje likusiems šeimos nariams nebuvo saldu – juos persekiojo sovietinė valdžia.

Buvusio banko pastato Respublikos gatvėje operacijų salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“ lyg dangaus skliautą laiko kupolą.

Susidariusi situacija paskatino tragišką sprendimą. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius, neištvėręs saugumo tardymų, pasitraukė iš gyvenimo. Jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Beje, menininko sūnus Teisutis Zikaras taip pat buvo skulptorius. Panevėžyje 1922 metais gimęs menininkas baigė Kauno dailės mokyklą, o 1944 m. sovietams artėjant link Lietuvos pasitraukė į Vakarus. 1949 m. pasiekė Australiją, apsigyveno Melburne. Lietuvis T. Zikaras dėstė karališkajame Melburno technologijų institute, priklausė Viktorijos skulptorių draugijai ir tapo vienu žymiausių Australijos pokario dailininkų, yra minimas visose enciklopedijose.
T. Zikaras mirė 1991 metais Melburne, eidamas 68-uosius.

Atminimas gyvas

Paįstrio J. Zikaro gimnazijos muziejuje galima sužinoti daug įdomių faktų iš garsaus skulptoriaus kraštiečio J. Zikaro gyvenimo. Čia daug nuotraukų, leidinių, įvairios kitos medžiagos.

O gimnazijai skulptoriaus vardas buvo suteiktas minint J. Zikaro 110-ąsias gimimo metines.

„Nuo tada kiekvieną lapkritį minime skulptoriaus gimimo sukaktis, o esant jubiliejinėms datoms vyksta didesni, iškilmingi renginiai. J. Zikaro vardas gimnazijos bendruomenei labai svarbus. Kiekvienas mokinys pasakys, kas buvo tas Zikaras, ką jis sukūrė“, – pasakoja mokyklos direktorė G. Kubilienė.

Saugodama skulptoriaus atminimą, gimnazija bendradarbiauja su Paįstrio kultūros centru, organizuoja bendrus renginius, susitikimus.

Ir spalį, dar prieš prasidedant karantinui gimnazijos dešimtokams lietuvių kalbos pamoka vyko J. Zikaro memorialiniame muziejuje. Ją vedė ne mokytoja, bet muziejaus darbuotojas, J. Zikaro biografijos žinovas Virginijus Kiršgalvis.

„Visiems buvo įdomu klausytis apie garsų mūsų krašto skulptorių, jo sunkią vaikystę, mokslo metus, apie jo darbus bei atminimo įamžinimą“, – mokyklos tinklalapyje užrašė gimnazistai.

Paįstrio krašto kūrėjai taip pat dažni svečiai skulptoriaus gimtinėje.

Balandžio pabaigoje čia organizuojamose „Literatūrinėse Jurginėse“ skamba kraštiečių sukurtos eilės bei dainos. Taip pat organizuojamos lipdinių, piešinių parodos, kurios skiriamos skulptoriaus gimtadieniams, čia vyksta skautų sueigos.

Pasak G. Kubilienės, iškilaus skulptoriaus J. Zikaro vardas gimnazijos bendruomenei labai svarbus. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Įspūdingieji Atlantai

Panevėžiečiai garsiojo skulptoriaus kūrinius gali pamatyti užsukę į buvusio banko pastatą Respublikos gatvėje. Jo skliautus puošia ne vienas 1931 metais J. Zikaro sukurtas kūrinys. Operacijų salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“ lyg dangaus skliautą laiko stiklinį kupolą. Taip pat J. Zikaro sukurta ir rozetė, iš kurios leidžiasi nuostabus šviestuvas, o eksterjere, virš pagrindinio įėjimo, pastato sieną puošia J. Zikaro sukurtas Vytis su ornamentiniu pagražinimu.

Panevėžyje menininko darbų yra Kristaus Karalius katedroje – čia 1926 pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūra, o Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventorių puošia Šv. Aloyzo skulptūra.

Nemažai J. Zikaro darbų saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Panevėžyje esantys skulptoriaus kūriniai – tik maža dalis jo meninio palikimo.

Kaune, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma jo 121 skulptūra, reljefai, įvairūs modeliai, 75 grafikos ir tapybos darbai, projektai, 69 pinigų modeliai, metalinės atliejos.

Už savo pasiekimus kūryboje J. Zikaras apdovanotas Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. 1937 m. Paryžiaus parodoje už lietuviškos sodybos maketą pelnė Pagrindinį prizą.

Biografija

Būsimasis skulptorius Juozas Zikaras nuo vaikystės matė daug vargo, vos sulaukęs septynerių jau piemenavo pas ūkininkus. Pramokęs staliaus amato, kartu su tėvu dengė stogus, dirbo kitokius statybinius darbus.

1897 metais pradėjo lankyti Pumpėnų keturmetę mokyklą, o ją baigęs gavo sargo vietą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Ieškodamas pragyvenimo šaltinio, pramoko groti smuiku ir tapo muzikantu nedideliame orkestre. Metus praleido Latvijoje. Grįžęs į Lietuvą, bernavo pas Pumpėnų kleboną, daraktoriavo Berželių dvare.

Gabus jaunuolis, remiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų mecenatų, gavo galimybę mokytis Vilniuje Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vakarais – Juzefo Montvilos piešimo klasėje. 1906 metais, grįžęs į gimtuosius Paliukus, nulipdė dvarininko Juozapo Kazakausko biustą. Gavęs už šį darbą pinigų, išvyko mokytis į Peterburgą.

Studijavo Peterburgo dailei skatinti draugijos mokykloje, paskui įstojo į Peterburgo dailės akademijos Skulptūros fakultetą. 1916 m. baigė Dailės akademiją.

1918 m. su šeima grįžo į gimtinę. 1919–1928 m. mokytojavo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje.

1928 metais iš Panevėžio su šeima persikėlė į Kauną. Dėstė Kauno meno mokykloje, vadovavo skulptūros studijai, buvo Lietuvių dailės draugijos nariu, 1932–1938 m. Lietuvos dailininkų draugijos pirmininku.

1940 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą, nuo 1941 m. vadovavo Skulptūros ir keramikos fakultetui.

 

 

Komentarai

  • jūs pati prieš porą metų rašėte, kad Šv. Aloyzo skulptūra yra B. Bučo darbas, daugybė šaltinių taip pat rodo, kad tai B. Bučo kūrinys. https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/bernardo-buco-skulptoriaus-ir-zmogaus-pedsakais

    • Atsakyti
  • Šv. Aloyzo statula : [skulptūros sukūrimo istorija]. Iliustr. Lietuvių Katalikų Jaunimo Federacijos „Pavasaris“ Panevėžio Senamiesčio kuopų penkiolikos metų veikimo apžvalga. Panevėžys, 1934, p. 30–35.
    Juška, Antanas. Panevėžyje : [atsiminimai]. Juška, Antanas. Mano žemiškoji kelionė. Vilnius, 2010, p. 86–99.
    Bučas, Bernardas. Skulptūra „Šv. Aloyzas“ Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje : [nuotrauka]. Markauskaitė, Genovaitė. Skulptorius Bernardas Bučas. Kaunas, 2016, p. 396.
    Kaziukonis, Leonas. Reikėtų atkurti paminklo užrašus [interaktyvus, žiūrėta 2016 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga internete: http://aina.lt/reiketu-atkurti-paminklo-uzrasus/

    • Atsakyti
  • Kartais kai kurių korespondentų apsirikimai pribloškia. Jie tiek būna įsitikinę savo teisingumu, kad nepatikrina daugybės šaltinių. Kažkas suklysta, o kitas abejingai pakartoja klaidą. Vienas toks pavyzdys apie kunigą Juozapą Žebrį. Viena korespondentė visai net netikrino kunigo autobiografijos daugeliuose šaltiniuose, straipsnyje aiškindama, kad jis gimęs Palaukiuose, Karsakiškio sen. O Juozapas Žebrys niekada nėra nebuvęs Palaukiuose. Jis gimė Palainiuose, Kelmės rajone, mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Žemaitijos kunigų seminarijoje. vikaravo Akmenėje, 1893 m. išvyko į JAV. Bet… Palaukiuose gyveno Žebriai. Jonas Žebrys buvo žinomas knygnešys. Taigi dėl patiklumo, neatidumo ir atsiranda tokios kvailos klaidos.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų