-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau daugiau nei dešimt metų populiarumo tarp jaunų žmonių neprarandantys pučiamųjų instrumentų orkestrai „Sklepučini“ ir „Ragas“ ne vienam jų tapo startu į didžiąją sceną.
Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“ per 18 gyvavimo metų iš vos dviejų kaimų jaunuolių ansamblio išaugo į kolektyvą, garsų ne tik Panevėžio rajone, bet jau žinomą ne tik Lietuvoje.
Pasak orkestro įkūrėjo ir vadovo Vilmanto Vapsvos, iš pradžių orkestre grojo tik Šilagalio ir Katinų kaimų jaunimas, o dabar „Sklepučini“ gali pasigirti muzikantais iš Paliūniškio, Berčiūnų, Velžio ir paties Panevėžio. Dauguma jų tiesiog užaugo orkestre, išvyko studijuoti, pradėjo dirbti, bet vis tiek atvyksta į repeticijas. Pats vadovas ne tik diriguoja orkestrui, bet yra Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos prezidentas, organizuoja pučiamųjų festivalius ir edukacinius projektus.
„Sklepučini“ groja pagal anglišką orkestro modelį, vadinamą brass band, kurį sudaro 35-i muzikantai. Toks skaičius reikalingas norint dalyvauti konkursuose, o orkestras nuo pat susikūrimo jėgas išbando įvairiuose Lietuvos čempionatuose, dainų šventėse, bent porą kartų per metus išvažiuoja gastrolių į užsienį, dalyvavo konkursuose Lenkijoje ir Vokietijoje.
„Sklepučini“ jaunieji muzikantai jau du kartus tapę Lietuvos čempionais, o 2004 m. Lietuvos nacionalinio liaudies kultūros centro nominuoti Aukso paukštei. Rybnike (Lenkija) orkestras įvertintas Grand prix, o šiais metais Vokietijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje „Euro Bösel Musiktage“ varinių pučiamųjų instrumentų kategorijoje laimėjo pirmą vietą, o V. Vapsva pripažintas geriausiu kategorijos dirigentu.
Nors, pasak vadovo, orkestro gyvavimo pradžioje vyravo įsivaizdavimas, kad dūdos vis dėlto yra vyriškas reikalas, įsitikinimas, jog varinius pučia tik vaikinai, tėra stereotipas. Anot V. Vapsvos, pagal vakarietišką metodiką nėra taip sudėtinga pūsti ir gana lengvai išmokstama, tereikia turėti noro. Gal todėl šiuo metu „Sklepučini“ orkestre dominuoja merginos.
Vadovas neslepia, jog dirbti su vaikais ir paaugliais yra įdomu. Jam tenka nemenka užduotis sugebėti juos suprasti. Dauguma į orkestrą ateina neturėdami muzikinio išsilavinimo ir praeina keletas metų, kol nedrąsiai dūdą besimokančio pūsti jaunojo muzikanto talentas atsiskleidžia sužavėdamas klausytojus.
„Kai vaikai persilaužia ir pajaučia, kad jau moka groti, jiems pradeda taip patikti, jog iš orkestro jų nebeiškrapštysi“, – šypsosi V. Vapsva.
Pasak vadovo, kojas apšilusiems jaunuoliams orkestras tampa lyg antra šeima: bendra veikla ir siekiai sujungia muzikantus, gimsta troškimas dalyvauti konkursuose, milžiniškas noras būti geriausiems ir save išreikšti per muziką. Kad orkestro nariai būtų tarsi sesės ir broliai, vadovas sumąsto įvairiausios jiems bendros veiklos – organizuoja stovyklas, išvykas. V. Vapsva prasitaria, kad muzikoje praverčia net sportas: kartą prieš konkursą orkestro nariai net ir krosą kartu bėgo, kad palaikytų ilgametį bendrystės jausmą.
Vilniaus universitete politikos mokslus studijuojanti R. Stakėnaitė jau dešimt metų kornetu groja pučiamųjų instrumentų orkestre „Ragas“. R. Stakėnaitės asmeninio albumo nuotr.
Būtų neteisinga „Sklepučini“ muzikantus įsivaizduoti kaip tik muzikoje ir su muzika gyvenančius jaunuolius. Tromboną orkestre pučiantis Edvinas Stankūnas Panevėžio kolegijoje studijuoja informacines technologijas, o laisvalaikiu dar spėja prisėsti ir prie kompiuterinių žaidimų.
Visgi trombonas yra neatsiejama būsimojo IT specialisto gyvenimo dalis. Šiuo ilgu instrumentu E. Stankūnas groja jau dešimt metų. Pradėjo būdamas vos dešimties, kai su draugais tiesiog galvojo, ką veikti, ir nusprendė išbandyti pučiamuosius.
„Pirmą kartą papūtus į instrumentą, pasigirdo labai įdomus garsas. Vaikui tai buvo ir juokinga, ir įdomu“, – pasakojo Edvinas.
Vaikystėje jis nematė skirtumo, kokiu instrumentu mokytis groti, o dabar trombonas patinka tuo, kad, skirtingai nei kituose pučiamuosiuose instrumentuose, traukiojant vamzdį, keičiant jo ilgį, galima išgauti daugiau garsų ir įdomesnių efektų. Be to, grojant trombonu reikia turėti šiek tiek labiau išlavintą klausą, nes turi girdėti kiekvieną vamzdį ir natą.
Per dešimtmetį Edvinas nenustojo groti. Anot jo, pernelyg gera būti „Sklepučini“ orkestre. Trombonininkas juokauja, kad net iš kitų kolektyvų „pavagia“ narių – pagroję pas juos, muzikantai nebenori išeiti. O čia pasitaiko ir įvairių juokingų nuotykių. E. Stankūnas prisiminė, kad per koncertą yra ir telefonas pradėjęs skambėti, ir trombono dalis nukritusi.
Edvinas džiaugiasi, kad ir orkestro vadovas labiau draugas, o ne žmogus, kuris tik vadovauja. Nors iš šalies dirigentas atrodo viršesnis, vaikino nuomone, jis yra toks pat, kaip ir kiti kolektyvo nariai. Gal todėl V. Vapsvos jaunieji muzikantai nesigėdija klausti visko, kas neaišku.
Raguvos pučiamųjų instrumentų ansamblis „Ragas“ šiemet švenčia veiklos dešimtmetį. Jo vadovas Vytautas Mažeika prie orkestro veiklos prisijungė pakviestas žinomo dirigento Remigijaus Vilio. Pats V. Mažeika groja kornetu, nuo 1992 m. priklauso Lietuvos kariuomenės orkestrui, o dabar pučia operiniame orkestre.
Per dešimtmetį „Ragas“ savo jėgas išbandė daugelyje konkursų. Dalyvavo nacionaliniame festivalyje „Spindulėlis“, Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatų atrankose, moksleivių Dainų šventėje, stovyklose „Brass vasara“ ir „Blue system“, 2013 m. pirmą kartą pasirodė projekte „Vario audra“ – orkestrų varžytuvėse ir koncertuose po Aukštaitijos regioną. Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate laimėjo trečią vietą.
O prieš dešimt metų į „Ragą“ susirinko nemažai jaunuolių, bet po mėnesio dauguma atkrito. Dabar ansamblyje nuolat grojančių yra apie 10, bet dažnai prie kolektyvo prisijungia ir iš kitų miestų parvykusieji, tad muzikuoti susirenka ir 16–18 jaunuolių.
Pasak V. Mažeikos, „Ragas“ nėra kolektyvas, kuriame jaunimas mokosi tik groti. Tai labiau šviečiamojo pobūdžio ir tiesiog laisvalaikio leidimo būdas. Jaunuoliams muzika nėra prioritetas, jie užsiima daugeliu kitų veiklų: sportuoja, keliauja, buriuoja ir net skraido su sklandytuvu.
„Mes siekiame vaikus atitraukti nuo negerovių, norime, kad jie mažiau keiktųsi, muštųsi ar rūkytų“, – pasakojo vadovas.
Anot jo, jaunuoliams ypač svarbu bendravimas. Kolektyvas daug važinėja po Lietuvą, taip „Rago“ muzikantai turi progą pamatyti, kaip gyvena ir groja jų bendraamžiai. V. Mažeika organizuoja susitikimus su dėstytojais iš užsienio, kad jaunuoliai pasisemtų kuo daugiau ir kuo įvairesnės patirties.
Pasak vadovo, būdami kolektyve jaunuoliai tobulėja ne tik muzikos srityje. Jie tampa draugiškesni, patriotiškesni – pakeliavę po įvairias Lietuvos vietoves pradeda labiau vertinti savo šalį. Prie to ypač prisideda dalyvavimas dainų šventėse.
Šiais laikais, V. Mažeikos nuomone, vaikai sunkiai nori kažkur eiti ar užsiimti kokia veikla, tad nelengva prisikviesti juos į orkestrą. Bet jei ateina, pasilieka ilgam. Juos užkrečia kelionės, susitikimai, laikas, praleistas kartu prie arbatos puodelio.
Rugilė Stakėnaitė šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja politikos mokslus ir laisvu laiku groja kornetu pučiamųjų instrumentų orkestre „Ragas“. Merginai pačiai sunku patikėti, bet čia ji groja jau dešimt metų, taigi nuo pat orkestro susikūrimo pradžios. Prisijungti prie pučiamųjų kolektyvo muzikantė nusprendė ilgai nesvarsčiusi, būdama vos 11-os metų. Mergaitė visada buvo labai aktyvi, užsiimdavo keliomis veiklomis, o jau nuo 4 metų lankė chorą.
Kornetas muzikantei pasirodė visai mergaitiškas instrumentas ir gražiau skambėjo nei kiti pučiamieji. Rugilei labiausiai patinka, kad kornetas groja pagrindinę melodiją ir taip praskaidrina visą kūrinį. Visgi, anot muzikantės, grojant juo reikia turėti tvirtus lūpų raumenis, nes skylutė, skirta pūsti, yra labai siaura.
Pasak R. Stakėnaitės, daug metų viename kolektyve ji išbuvo užburta charizmos nestokojančio V. Mažeikos pavyzdžio. Jam mergina dėkinga ne tik už savo, kaip žmogaus, tobulėjimą, bet ir suteiktą muzikinį išsilavinimą.
„Jis bando įskiepyti idėją, kad muzika yra kaip priemonė asmenybei tobulėti, kad ji turi būti malonumas, o ne tikslas siekti įvertinimų“, – apie gautas gyvenimiškas pamokas kalbėjo mergina.
Anot jaunosios muzikantės, per muziką ji atrado nepažintą pasaulį, praplėtė akiratį ir lavinosi visapusiškai.
Didžiausią įspūdį Rugilei padarė dalyvavimas dainų šventėse. Pasak R. Stakėnaitės, vadovas ne tik suorganizuodavo orkestro pasirodymus, bet ir jautė pareigą vaikams iš mažo miestelio aprodyti įdomiausias sostinės vietas.
