-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Labiau konfliktais nei spektakliais pastaruosius penketą metų garsėjusiame Juozo Miltinio dramos teatre – laukimo nuotaikos. Baigiantis teatro vadovo Romualdo Vikšraičio penkerių metų kadencijai, Kultūros ministerija paskelbė priimanti dokumentus konkursui eiti direktoriaus pareigas. Iš kandidatų reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą, ne mažiau nei vienerių metų vadovavimo patirtį, išmanyti teisės aktus, mokėti vieną iš trijų pagrindinių užsienio kalbų ir parengti Juozo Miltinio dramos teatro penkerių metų perspektyvinę kūrybinės veiklos programą.
Jei konkursą eiti teatro vadovo pareigas laimėtų žinomo aktoriaus sūnus L. Blėdis, meno vadovu jis paskirtų taip pat teatre užaugusį A. Jevsejevą.
Su konkurso laimėtoju Kultūros ministerija pasirašys penkerių metų darbo sutartį.
Kandidatų dokumentų ministerija laukia dar porą savaičių. Kas kitus penkerius metus vadovaus vienintelei Panevėžyje valstybinei kultūros įstaigai? Ar dalyvauti konkurse, pripažįsta svarstantys ir vietos kultūros žmonės, ir panevėžiečiai, išsikovoję nišą sostinėje.
Grįžta į Panevėžį
Siekti J. Miltinio dramos teatro vadovo kėdės nusiteikęs ilgamečio šios kultūros įstaigos aktoriaus Vaclovo Blėdžio sūnus 32-ejų Leonas Blėdis. Konkursui programą jis rengia kartu su J. Miltinio teatro aktoriaus Valerijaus Jevsejevo sūnumi teatrologu 31-erių Andriumi.
L. Blėdžiui laimėjus konkursą, A. Jevsejevui numatytos meno vadovo pareigos.
Z. Bareikienė pripažįsta mieliau dalyvautų konkurse eiti orkestro direktoriaus pareigas dar vienai kadencijai, tačiau Kultūros ministerijos paskelbtasis į J. Miltinio teatrą vyks anksčiau.
„Ir aš, ir Andrius gimėme Panevėžyje. Abu užaugome šitame teatre. Abiem labai svarbi jo ateitis“, – „Sekundei“ teigė kandidatas.
Pasak L. Blėdžio, jų tandemo esminis tikslas – sugrąžinti į teatrą profesionalumą, pertvarkyti repertuarą, sudaryti sąlygas tobulėti jauniesiems aktoriams, J. Miltinio teatrą atverti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovams.
„Reformuodami repertuarą norime kalbėti apie problemas, o ne nuo jų bėgti ir slėptis, kaip yra dabar. Į estradą tikrai nepretenduojame. Šitas teatras išgyveno daug konfliktų, mes nusiteikę dirbti, kad jie liautųsi. Norime, kad J. Miltinio teatras sugrįžtų į Lietuvos teatrų kontekstą, nes dabar apie jį mažai kalbama arba kalbama ne taip, kaip norėtųsi. Reikia ne atsitiktinių pjesių, kaip dabar yra, o tikslinio, konceptualaus repertuaro, kalbančio apie miestui aktualius klausimus“, – pažymi L. Blėdis.
Pastaruosius keletą metų vadovaujantis viešajai įstaigai „Tiesiog teatras“ L. Blėdis yra dirbęs ir R. Vikšraičio komandoje. Tačiau dėl pastarojo vadovavimo metodų masiškai iš teatro pradėjus trauktis darbuotojams, L. Blėdis atsistatydino iš pareigų. Nesulaukusi Kultūros ministerijos kardinalių pertvarkų teatre, jos įdarbintą R. Vikšraitį vienas paskui kitą paliko kone visa jo komanda – du pavaduotojai, sekretorė-personalo inspektorė, scenos darbuotojai, kai kurie aktoriai.
Užaugę grimo kambariuose
A. Jevsejevas teigia su L. Blėdžiu vienas kitą papildantys. Pastarasis turintis vadovavimo patirties, gerai išmano administracinius reikalus, A. Jevsejevas – meninę sferą. Anot teatrologo, jųdviejų noras iš sostinės grįžti į nesutarimų purtomą J. Miltinio teatrą – natūralus ir neturėtų stebinti.
„Mudu su Leonu esame teatro vaikai, nuo lopšio augome grimo kambariuose. Skaudu žiūrėti, kaip tas teatras nyksta. Skaudu, kad visiškai nieko nepasiūlo jaunam žmogui. J. Miltinio teatras virto elementariu komerciniu teatru, kuriame vienas kitas išdygęs aukštesnio lygio spektaklis atrodo kaip svetimkūnis. Jei tai vyktų bet kuriame kitame šalies teatre, turbūt mes negalvotume apie konkursą – kiekvienas turime savo gyvenimą ir įdomių darbų. Bet šita situacija specifinė“, – teigia A. Jevsejevas.
Vilniuje gyvenantis teatrologas sako pasistengiantis žiūrėti J. Miltinio teatro premjeras, nors, pripažįsta, ne į visas norisi eiti.
Pradžia nuteikė viltingai
Pasak A. Jevsejevo, prieš penketą metų Kultūros ministerijos konkursą laimėjusio R. Vikšraičio vadovavimo teatrui pradžia teikė daug vilčių. Vienas po kito sceną išvydo aukšto lygio spektakliai – Rolando Atkočiūno režisuoti „Hanana, kelkis ir eik“ ir N. Gogolio „Vedybos“.
„Paskui įvyko buitinis chaosas, konfliktai, meno vadovas pasitraukė iš teatro. O tada – ilga tuštuma“, – J. Miltinio teatro pastarųjų penkerių metų veiklą įvertino teatro kritikas.
Vadovo kėdę pasirengęs šturmuoti tandemas sako vis dėlto matantis perspektyvą – didelį būrį jaunųjų aktorių. Jie, A. Jevsejevo nuomone, artimiausiu metu turėtų perimti teatro repertuaro krūvį ant savo pečių. Jų spektaklius – K. Sajos „Devynbėdžiai“, F. Dostojevskio „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ – teatro kritikas įvertino kaip gaivius.
A. Jevsejevo nuomone, magistrantūros studijas Muzikos ir teatro akademijoje tęsiantys jaunieji J. Miltinio dramos teatro aktoriai ir šiai įstaigai, ir miestui bus didelė paspirtis.
„Aišku, jeigu norės pasilikti. Manau, tokiam teatre, koks yra dabar, jaunam aktoriui perspektyvos labai liūdnos“, – mano kritikas.
Anot jo, konkursui privaloma pateikti penkerių metų veiklos programa jau parašyta, beliko ją kartu su dokumentais pateikti ministerijai.
Renkasi tarp teatro ir orkestro
Apie J. Miltinio teatro vadovo vietą neslėpė svarstanti taip pat kadenciją lapkritį baigianti kultūrinės įstaigos „Panevėžio garsas“ direktorė Zita Bareikienė.
A. Jevsejevas teigia su L. Blėdžiu vienas kitą papildantys. Pastarasis, turintis vadovavimo patirties, gerai išmano administracinius reikalus, A. Jevsejevas – meninę sferą.
Ji pripažįsta mieliau dalyvautų konkurse eiti orkestro direktoriaus pareigas dar vienai kadencijai, tačiau Kultūros ministerijos paskelbtasis į J. Miltinio teatrą vyks anksčiau. Apsispręsti, ar siekti vadovauti teatralams, Z. Bareikienė sako galėsianti išsiaiškinusi porą jai abejotinų, tačiau veiklos programai parengti svarbių dalykų. Kokių, orkestro vadovė neįvardija.
„Iš J. Miltinio teatro keleto žmonių sulaukiau pasiūlymų dalyvauti konkurse. Prieš eidama dirbti turiu žinoti įstaigos finansinius dalykus, ūkio reikalus, dabar man yra neaiškumų“, – „Sekundei“ teigė Z. Bareikienė.
Tarp galimų kandidatų į teatro vadovus minimas ir vienos iš jo profesinių sąjungų lyderis aktorius Vytautas Kupšys. Pats menininkas nelinkęs dalytis savo planais.
V. Kupšys nepaneigė, bet ir nepatvirtino svarstantis siekti direktoriaus posto.
„Labiausiai reikia, kad į teatrą grįžtų kūryba. Kas ten dabar vyksta, tuo tikrai negalima pavadinti. Per vieną savaitę – trejos gastrolės, rengiamasi trims spektakliams, visi eina galvom, neaišku, įvyks spektakliai ar ne. Čia ne kūryba, o chaosas“, – mano V. Kupšys.
Aktorius teigia nenustebsiantis, jei konkurse ryžtųsi dalyvauti per penkerius metus su kolektyvu konfliktuoti nesiliovęs R. Vikšraitis.
„Žinant jo charakterį, jis kuo tik nori gali būti“, – ironizavo aktorius.
Ministerija laukia darnos
J. Miltinio teatro direktorius, paklaustas apie galimybę dar penkeriems metams pratęsti kadenciją, tiesaus atsakymo išvengė.
„Pavyko stabilizuoti situaciją, kad tie, kurie mato teatro viziją, pasirengtų konkursui. Svarstau visas galimybes, o laiko dar yra marios“, – aiškino R. Vikšraitis.
Kultūros ministerija, pavargusi nuo nuolatinių skundų dėl R.Vikšraičio darbo metodų bei važinėjimų į Panevėžį švelninti įtampos tarp vadovo ir kolektyvo, teigia iš būsimojo direktoriaus pirmiausia laukianti darnos įstaigoje.
„Mums norisi, kad gilias tradicijas turintis J. Miltinio dramos teatras būtų lankomas ir apie jį sklistų geros žinios, o ne apie nesibaigiančius nesutarimus su vadovu“, – pažymi kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
