P. Židonio nuotr.

Emocijų pasekmė: eilės prie bankomatų ir šluojamos lentynos

Tai, kas šiomis dienomis vyksta Ukrainoje, nerimą dėl karo grėsmės pasėjo ir mūsų šalyje.

Nors įvairios institucijos kartoja, kad nėra pagrindo panikuoti, prekybininkai ir bankininkai stebi gerokai perdėtą masinį pirkimą.

Panevėžiečiai nuo ketvirtadienio apgulė bankomatus, prekybos centruose iš lentynų šluojami negendantys maisto produktai, o kai kur nutįso eilės prie degalinių. Visgi toks bankomatų ir parduotuvių šturmas greitai baigėsi – jau penktadienį eilės ištirpo.

Panevėžietis 72-ejų Algis Pranckūnas buvo vienas pirmųjų, kuris, Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, ankstyvą rytą nulėkė išsigryninti didžiąją dalį savo santaupų ir puolė į parduotuvę būtiniausių daiktų. Jis neslepia, kad buvo bandžiusių iš tokio elgesio pasijuokti, visgi Algis įsitikinęs, kad atsarga gėdos nedaro. Ruoštis blogiausiam panevėžietį dar paakino Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išplatinti patarimai, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis. Pasak gelbėtojų, svarbiausia – su savimi turėti grynųjų pinigų bei bent trims dienoms apsirūpinti negendančiais maisto produktais.

„O ko laukti? Kaip rodo Ukrainos patirtis, paskui jau gali būti per vėlu. Jau ketvirtadienio popietę žmona norėjo išsigryninti pinigų, bet net du bankomatai buvo tušti. Bent kelis šimtus eurų grynais pinigais tiesiog būtina turėti“, – aiškino A. Pranckūnas.

Šeima apsirūpino ir šaldytuvo bei virtuvės spintelių atsargomis. Panevėžiečio teigimu, konservai, sausi pusryčiai ar vandeniu užplikomos sriubos gali stovėti kelis mėnesius, todėl nuostolių jis neturės. Vyras netgi suplanavo, jei kas, iš miesto bėgti į sodybą Kupiškio rajone.

„Labai noriu tikėti, kad mes, kaip NATO valstybė, esame saugūs, tačiau vyresnės kartos žmonės pamena, kad kai kurių valstybių pažadai apginti mus taip ir liko tik pažadais. Kita vertus, tokių senelių kaip aš jau niekas negelbės, savimi reikės pasirūpinti pačiam“, – nusiteikęs senjoras.

Jaučiasi ramūs

Panevėžio Laisvės aikštėje daugelis „Sekundės“ kalbintų panevėžiečių teigė nors ir jaučiantys nerimą dėl ateities, stengiasi gyventi įprastą gyvenimą. Prie bankomato miesto centre išsigryninti pinigų atėjusi Raimonda teigė piniginėje visada turinti bent kelias dešimtis eurų – jų prireikia vaikų kišenpinigiams, susimokėti už automobilio stovėjimą, kirpyklai ar kavos puodeliui. Šįkart ji išsiėmė 500 eurų – tiek, kiek leidžia dienos limitas. Anot jos, grynaisiais apsirūpino tik todėl, kad girdėjusi, jog ne visada bankomatai veikia.

„Jaučiuosi pakankamai rami, tikrai jokių maisto ar grynųjų pinigų nekaupsiu, tik labai liūdna, kad dėl vieno žmogaus ambicijų žūsta niekuo dėti Ukrainos žmonės. Viliuosi, kad pasaulio galingosios valstybės ras būdų, kaip nutraukti šį karą“, – kalbėjo Raimonda.

Prie prekybos centro sutikti iš Panevėžio rajono apsipirkti atvykę Greta su vyru Kęstučiu juokavo, kad pažvelgus į jų iki viršaus prikrautus vežimėlius galima pagalvoti, jog ruošiasi blogiausiam scenarijui. Sutuoktiniai patikina, kad tai įprastas jų pirkinių krepšelis. Kadangi kaimo parduotuvėje prekių pasirinkimas labai mažas, o kainos kartais net iki trečdalio didesnės, bent kartą per dvi savaites apsiperka mieste.

„Vyras išvyksta į reisą, todėl šįkart pirkome daugiau. Sekame įvykius Ukrainoje, bet, mano akimis, panikos ir nerimo mūsų visuomenėje tikrai yra per daug. Su vyru juokaujame, kad mūsų senjorams kuriam laikui reikėtų atjungti internetą ir televiziją, nes jie tikrai per daug jautriai reaguoja į įvykius Ukrainoje. Žinoma, daugelis jų vienaip ar kitaip per gyvenimą yra pajutę Rusijos agresiją, bet dabar Lietuva yra NATO ir ES narė“, – kalbėjo Greta.

Sukasi didesniu tempu

Tiek ketvirtadienį, tiek ir penktadienį Panevėžyje prie kai kurių bankomatų nusidriekdavo nemažos eilės ir bankomatuose nebelikdavo pinigų, o Lietuvos bankas ramina gyventojus, kad aprūpinimas grynaisiais nuolat palaikomas. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošusios patenkinti šiuo metu išaugusią grynųjų pinigų paklausą.

Teigiama, kad Lietuvos bankas turi pakankamai grynųjų eurų atsargų, kurių vertė yra kelis kartus didesnė nei metinė nacionalinė grynoji emisija. Be to, Lietuva yra patikimai ir sklandžiai veikiančios Eurosistemos, kuriai priklauso Europos Centrinis Bankas ir kiti euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, dalis, todėl kilus poreikiui papildyti grynųjų pinigų atsargas – visada yra galimybė tą operatyviai padaryti.

„Situacija nuolat atidžiai stebima, duomenys analizuojami, pinigų pervežimo įmonės dirba didesniu pajėgumu. Dėl išaugusios grynųjų pinigų paklausos dalis bankomatų ištuštėja greičiau nei įprasta, todėl juos prižiūrinčios įmonės tiesiog nespėja laiku papildyti įrenginių banknotais. Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – teigė Lietuvos banko atstovė spaudai Miglė Zaleckienė.

Anot jos, vien ketvirtadienį gyventojai grynųjų pinigų išsiėmė dvigubai daugiau nei dieną prieš tai. Banko atstovė ramina, kad bankomatai bus nuolat papildomi ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

P. Židonio nuotr.

Nelieka rusiškų ir baltarusiškų prekių

Kad Ukrainoje prasidėjus karui, Lietuvoje keičiasi pirkėjų elgsena, pastebi ir prekybos centrai. Perspėjama, kad kurį laiką tuštesnės lentynos gali būti įprastinis vaizdas.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad jau vasario 24-ąją, antroje dienos pusėje gerokai išaugo pirkėjų srautai. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, „Maximos“ tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai.
„Suprantame, kad tai – žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po keleto dienų intensyvesnio apsipirkimo vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – pastebi E. Dapkienė.

Didieji prekybos tinklai nuo ketvirtadienio iš apyvartos pradėjo išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, bei stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų. Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų prekybos tinklo pardavimų, o baltarusiškos prekės – 0,5 proc. nuo visų pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusgaminiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliais bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos. Baltarusiškų prekių Lietuvos parduotuvėse – dar maž-iau: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas. Tiesa, lentynose kuriam laikui gali sumažėti ir prekių iš kitų šalių.

„Šiuo metu turime pavienių signalų, kad gamintojai gali susidurti su kai kurių maistinių žaliavų trūkumu, dėl to tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų. Jau dabar gamintojai ieško alternatyvų, kur pirkti žaliavas, tačiau prisitaikymas prie esamų aplinkybių gali užtrukti. Nepaisant to, būtiniausių prekių trūkumo neprognozuojame“, – teigė E. Dapkienė.

Pasiruošė iš anksto

Išaugusius ne tik pirkėjų srautus, bet ir jų krepšelius jau ketvirtadienį stebėjo prekybos tinklas „Iki“. Kaip teigė jo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, pirkėjų srautai, lyginant su įprastinėmis dienomis, išaugo maždaug 10 proc. O ir atėjusieji apsipirkti išeidavo maždaug 10 proc. pilnesniais krepšiais – kelis kartus daugiau buvo nupirkta miltų, kruopų bei aliejaus.

„Tokiam scenarijui savotiškai ruošėmės. Jau prieš kelis mėnesius buvo matyti, kad Ukrainoje gali kilti karas, dėl to sustiprinome savo tiekimo grandinę ir prekių turime pakankamai“, – patikino V. Budrienė.

Anot jos, nežinia, kaip toliau rutuliosis įvykiai, bet kol kas nematyti grėsmių, kad trūkinėtų tiekimo grandinės. Spaudos atstovės teigimu, „Iki“ prekybos tinkle baltarusiškų prekių ir taip nebuvo, o rusiškų – labai maža dalis. Čia buvo galima įsigyti tik Rusijoje gamintos degtinės, tačiau dabar rusiškų prekių nebebus užsakoma.