G. Kartano nuotr.

Daugiau, nei gali pamatyti

Sekundė
Daiva SMAILYTĖ
Kultūra
2022.09.10 14:00

Tai, ką iš tiesų matome, lemia ne regos ypatybė, o pasirengimas matyti. Taip teigia menininkas Sigitas Laurinavičius, pristatantis Panevėžiui parodą „It nuolat regėtum“.

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pristatomi Aukštaitijos sostinės menininko, dailininkų sąjungos nario darbai, kurių pavadinimai – „Ypatinga būsena“, „Kintanti realybė“, „Gaidžio pasirodymas su trenksmu“, – sakytum, perteikia apokaliptines nuotaikas, kelia nerimą.

Ypač kad ir pats autorius pabrėžia, jog žiūrėdami į juos kiekvienas matome ne tai, kas yra prieš akis, bet kas mūsų mintyse. Taigi regime daugiau, nei nutapyta, nes kai akims talkina vaizduotė, sukyla jausmai, išnyra patirtys, imame ieškoti sąsajų.

„Man kūryboje įdomu tyrinėti ir meninėmis priemonėmis perteikti mūsų suvokimo ribas“, – aiškina S. Laurinavičiaus.

Iš čia, anot jo, ir tas „it“ parodos pavadinime: prirašytas prie „nuolat regėtum“, apibrėžia negalėjimą išsivaduoti iš tam tikros regimybės.

Sigitas Laurinavičius pabrėžia, jog jam įdomu tyrinėti ir meninėmis priemonėmis perteikti žmonių suvokimo ribas. G. Kartano nuotr.

Skaitmenine kalba

S. Laurinavičius – žiemgalis, kilęs nuo Joniškio. Prieš parodydamas savo darbus kraštiečiams, o dabar – ir Panevėžio publikai, tapytojas juos pirmąkart pristatė Pakruojyje.

Paroda buvo atidaryta lygiai prieš savaitę iki Rusijos kariuomenei užpuolant Ukrainą. Bet jau tada akyli menininko kūrybos vertintojai atkreipė dėmesį į tai, kaip ryškiai jo darbai perteikia gyvenimo laikinumą, trapumą, kelia daug abejonių.

„Švyst – ir rytoj išmuš kitas realybės kodas“, – tokį įspūdį iš parodos išsinešė humanitarinių mokslų daktaras, taip pat žiemgalis Stasys Tumėnas.

Jo teigimu, S. Laurinavičiui nesvetima imitacija, spalvų ryškumas, improvizacija. Tapytojo žvilgsnis ir potėpis tarsi atspindi paieškas tarp realizmo ir abstraktaus vaizdavimo, kuris perteikiamas pasitelkus „pikselius“, kvadratėlius, kodus – skaitmenininės kalbos išraišką.

Prie paveikslų – kodai

Pažindindamas panevėžiečius su parodos eksponatais S. Laurinavičius irgi pasinaudojo skaitmenine kalba – tik jau tiesiogiai.

Prie kiekvieno menininko paveikslo lankytojai ras QR kodą, kurį nuskaičius galima dar ir pasiskaityti, kas paveikslu norima pasakyti ir perteikti.

Šiuos aprašus S. Laurinavičius kūrė prisiminęs studentišką patirtį – profesoriaus Vincento Gečo žodžius, kad tai, ką drobėje įkūnijai teptuku, turi taip pat gebėti išsakyti ir žodžiais.