-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Rail Balticos“ projekto rengėjai Panevėžį rikiuoja į vieną eilę su didžiausius gyventojų ir investuotojų srautus sutraukiančiais Vilniumi, Kaunu bei Baltijos šalių sostinėmis.Visuose šiuose trijuose miestuose numatytos tarptautinės keleivių geležinkelio stotys.
Ekspertų pateiktą siūlymą Panevėžyje ją statyti šalia kito reikšmingo infrastruktūros objekto – miesto aplinkkelio – grupė rajono gyventojų sutiko kategoriškai prieštaraudami.
Numatytoji vėžė rajone kirstų apie 50 gyvenamųjų namų ir sodybų. Nors jų savininkams garantuojama sumokėti kompensacijas, rajono Savivaldybę ir Susisiekimo ministeriją jau pasiekė reikalavimai rinktis iš kitų dviejų vėžės alternatyvų.
Tokiu atveju stotis iškiltų už 10-ies kilometrų nuo miesto, Gustonyse.
Ekspertai įspėja, kad tai nebūtų geriausias sprendimas bandant išpešti daugiausia naudos iš Lietuvos istorijoje bene stambiausio tarptautinio projekto.
„Gustonys, Gustonys“, – skandavo ketvirtadienį susirinkusieji į rajono Savivaldybės inicijuotą susitikimą su „Rail Balticos“ projekto rengėjais.
Nors europinė geležinkelio vėžė aktuali visam rajonui, į susitikimą su svarbaus projekto rengėjais susirinko nepilna Savivaldybės didžioji salė.
Tą pačią dieną Savivaldybės vadovai sulaukė Paviešečių kaimo gyventojų rašto.
„Valstybės valdžios institucijos, bet kokia kaina įgyvendindamos alternatyvą Nr. 1, gyventojams sukels neapsakomus išgyvenimus ir kitas ekonomines bei socialines problemas dėl griaunamų namų, prarandamų žemių, sodų, ūkių ir t. t. Gyventojai tikrai nusivils valstybe, praras pasitikėjimą valdžios institucijomis ir dėl galimų korupcinių apraiškų bei realiai galimo neracionalaus lėšų panaudojimo. Be to, atsižvelgus į šių dienų realijas, tai būtų naudinga priešiškoms jėgoms. Tikimės, nugalės meilė Lietuvai, jos žmonėms ir gamtai“, – pasirašė 35 gyventojai, raginantys atsisakyti „Rail Balticos“ stoties Panevėžyje.
Po ketvirtadienio susitikimo su „Rail Baltica“ plano rengėjais ministerijos laukia dar vienas raštas.
„Teisininkei perduota, kad norime rašyti pretenziją, ir laukiame iš jos žinių, ko dar iš mūsų reikia. Ji turi suformuluoti raštą, o mes rinksime parašus. Pretenziją pasirašys Molainių, Bernatonių, Paviešečių, „Ekrano“ sodų gyventojų“, – vardijo Paviešečiuose gyvenantis Arnas Kergė.
Anot jo, vienas iš pagrindinių pretenzijos motyvų, jog įrengiant keleivių stotį Panevėžyje, prie aplinkkelio, tektų nugriauti geležinkelio vėžei trukdysiančius 52 statinius.
„Bus nušluoti namai, gyvenimai griūna, o kompensacijoms išmokėti centai. Žmogui už du hektarus žemės prie aplinkkelio pasiūlė 22 tūkst. Eur, o šalia aras kainuoja 1600 eurų. Stotis bus Panevėžyje, bet visi gyventojai, kurie nukentės, ne miesto, o rajono“, – kalbėjo A. Kergė.
Jo paties namai nors ir nepatenka į griaunamųjų sąrašą, tačiau vyras neabejoja: „Rail Baltica“ pablogins gyvenimo sąlygas.
Greitojo geležinkelio vėžė eitų maždaug už kilometro nuo jo valdų.
„Triukšmas, vibracija. Net jei įrengs triukšmą slopinančias sienas, vis tiek bus papildomas garsas. Mums nuo aplinkkelio tokios sienos nepastatė, nes skaičiavo, kad triukšmas nebus didelis, bet per kelerius metus automobilių srautas gerokai išaugo“, – pasakojo A. Kergė.
Nepaisant neigiamos susirinkusiųjų reakcijos, „Rail Balticos“ specialųjį planą pristatęs bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas teigė, jog susitikimas jam padaręs teigiamą įspūdį.
„Dažnai būna, kad į susitikimus iš viso neateina, o kai pamato galutinius sprendimus, prašo papildomų diskusijų. Labai džiaugiamės, kad Panevėžio rajono gyventojai iš karto atsiliepė, ypač tie, kurių sklypai patenka į geležinkelio 1-osios alternatyvos teritoriją. Suprantame, kad jiems džiaugsmo nėra“, – sako M. Kaušylas.
Tiesiant atšaką į Panevėžį, tektų nugriauti 52 pastatus, tarp jų – ir gyvenamieji, ir sodo namai.
Pasak M. Kaušylo, bus atliktas turto vertinamas ir su kiekvienu savininkui individualiai susitarta dėl kompensacijos dydžio.
Jei būtų apsispręsta tarptautinę keleivių stotį statyti Panevėžio pakrašty, statybos prasidėtų dar po ketverių metų.
„Tie, kuriems reikės išsikelti, tam turės ketverius metus. Jiems bus sumokėtos visos, kokios tik priklauso, kompensacijos. Už žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, o pastatai vertinami atkuriamąja arba rinkos verte ir savininkas galės pasirinkti didesnę. Atkuriamoji vertė reiškia, kad bus įvertinta, kiek kitoje vietoje kainuoja pastatyti analogišką namą pagal jo įrengimo būklę ir kitus parametrus“, – aiškino M. Kaušylas.
Nepaisant neigiamos susirinkusiųjų reakcijos, „Rail Baltica“ specialųjį planą pristatęs Mantas Kaušylas teigė, jog susitikimas jam palikęs teigiamą įspūdį. P. Židonio nuotraukos
Visgi M. Kaušylas susitikime pasigedęs tų, kurių sklypai nepatenka į europinės vėžės teritoriją.
„Ši visuomenės dalis kol kas neatsiliepė, nors iš atliekamų apklausų žinome, kad jų požiūris į naują stotį prie Panevėžio ir „Rail Balticos“ projektą yra teigiamas“, – sako M. Kaušylas.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai Panevėžyje mato tris vėžės alternatyvas.
Pagal antrąją ir trečiąją siūloma tarptautinę keleivių stotį statyti Gustonyse, pagal pirmąją – Panevėžio mieste, greta aplinkkelio.
„Plano rengėjas, palyginęs šias alternatyvas pagal daugelį kriterijų, konstatavo, kad geriausia pirmoji, tai yra keleivinė stotis Panevėžyje. Įsiklausę į visuomenę, atsakę į jos pasiūlymus, toliau turėtume geriausią alternatyvą derinti su strateginių pasekmių aplinkai vertintojais“, – komentavo M. Kaušylas.
Pasirinktas stoties Panevėžyje variantas kainuotų beveik pusę milijardo. Jei stotis būtų statoma Gustonyse, „Rail Balticą“ finansuojančiai Europos Sąjungai tai atsieitų apie 70–80 mln. eurų.
Visgi, pasak M. Kaušylo, reikalingos investicijos į stotį Gustonyse arba Panevėžyje yra tik vienas iš parametrų sprendžiant, kurį variantą rinktis.
„Vertinant vietą keleivinei stočiai, svarbiausias kriterijus yra kelionės laikas, poveikis aplinkai ir patogumas. Visas „Rail Balticos“ projektas grįstas kelionės laiku. Europos Sąjunga skiria didžiules lėšas, kad kelionės geležinkeliu būtų greitesnės ir efektyvesnės nei automobiliais. Geležinkeliai yra žymiai saugesnis ir ekologiškesnis susisiekimo būdas nei automobiliai. Dėl to ir siekiama ES vystyti geležinkelių tinklą, tarptautinius maršrutus prijungti į visas Baltijos valstybes“, – teigia šio projekto atstovas.
„Už žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, o pastatai vertinami atkuriamąja arba rinkos verte ir savininkas galės pasirinkti didesnę. Atkuriamoji vertė reiškia, kad bus įvertinta, kiek kitoje vietoje kainuoja pastatyti analogišką namą pagal jo įrengimo būklę ir kitus parametrus.“
M. Kaušylas
Anot jo, jei stotis būtų prie aplinkkelio, skaičiuojant nuo centrinės miesto dalies, keleiviai sugaištų 15 minučių trumpiau nei važiuodami iki Gustonių.
Nors į susitikimą susirinkusiems gyventojams šis skaičius pasirodė juokingas, M. Kaušylo teigimu, tokio masto projekte kiekviena minutė įgyja aukso vertę.
„Visame projekte keliami tie patys reikalavimai kelionės laikui. „Rail Balticos“ trasoje bus septynios tarptautinės stotys ir jei kiekvienoje atsirastų 15 minučių kelionės laiko nuostolių, jie bendrai sudarytų daugiau nei valandą. „Rail Balticos“ maršrutas nuo Varšuvos iki Talino taptų nebepatrauklus. Dėl to visiems mūsų partneriams labai svarbi kiekviena minutė“, – pabrėžė „LTG Infra“ atstovas.
Jei keliaujantiesiems greituoju traukiniu stotis bus nepatogioje vietoje, pasak M. Kaušylo, natūralu, kad jos panaudojimas bus žymiai mažesnis. Stoties Panevėžio pakraštyje, prie aplinkkelio, variantas plano rengėjų įvertintas kaip geriausias, nes siūlo keleiviui trumpiausią kelionės laiką, o tai reiškia didesnį patogumą.
M. Kaušylas atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europoje visuose didžiuosiuose miestuose pagrindinės keleivių stotys įrengtos miestų teritorijose, kad būtų arčiausiai gyventojų bei keleivių.
Panevėžio mieste stotis būtų integruota ir į šalies susisiekimo maršrutą. Tai reiškia, kad iš jos būtų galima važiuoti ne tik į „Rail Balticos“ jungiamus Europos miestus – Varšuvą, Rygą, Taliną, bet ir dabartiniu geležinkeliu Klaipėdos bei Rokiškio kryptimis.
M. Kaušylas neabejoja: tarptautinė stotis Panevėžyje atvertų dideles galimybes ne tik miestui, bet taip pat ir rajonui, taptų įrankiu verslui plėsti paslaugų spektrą.
„Tarptautinė praktika tokia, kad aplink geležinkelio stotį miestuose statomi gyvenamieji namai, kuriasi komercinės patalpos, prekybos centrai. Labai patogu traukiniu atvažiavusiems iš karto patekti į miestą“, – sako „LTG Infra“ atstovas.
Po susitikimo su „Rail Baltica“ plano rengėjais Susisiekimo ministerijos laukia dar vienas Panevėžio rajono gyventojų raštas.
M. Kaušylas patikino, jog gyventojai, kurių būstai atsidurs netoli europinės vėžės, gali būti ramūs – triukšmas jų nekankins.
„Pro Panevėžį planuojami keleiviniai traukiniai važiuoja labai labai tyliai. Net ir gyvenantieji arti geležinkelio tokių traukinių nelabai girdi, o šiame projekte papildomai planuojama įrengti dar ir triukšmo slopintuvus. Visa geležinkelio linija, ne tik kertanti miestą, bus aptverta. Į ją patekti negalės nei žmonės, nei gyvūnai“, – aiškino M. Kaušylas.
Daug triukšmingesni prekiniai traukiniai Panevėžį aplenks.
Pasak M. Kaušylo, kaip ir kiekvienas „Rail Balticos“ jungiamas miestas, Panevėžys turės aplinkkelį, kuriuo prekiniai traukiniai bus nukreipiami į Gustonis.
Juose planuojama krovinių ir „Rail Balticos“ visos infrastruktūros priežiūros teritorija. Čia iškils prekinių traukinių stotis, Panevėžio krovinių terminalas, karinės infrastruktūros logistikos aikštelė. Taip pat numatytas geležinkelio infrastruktūros priežiūros depas, kuriame dirbtų apie 50 geležinkelio darbuotojų.
Panevėžio rajono mero Antano Pociaus teigimu, Savivaldybės pirminė pozicija buvo dėti pastangas, kad tarptautinė keleivių stotis būtų statoma ne mieste, bet Gustonyse.
Dabar, anot mero, aiškios naujos pozicijos nėra suformuluota.
„Nuo to praėjo nemažai laiko. Kitą savaitę prasidės Tarybos komitetų posėdžiai ir tas klausimas vėl bus aptariamas su Tarybos nariais. Kol kas manęs neįtikino, kad verta išleisti pusę milijardo eurų dėl neaiškaus keleivių skaičių. Jei man įrodys, kad bus taip, kaip dabar paišo, gal ir aš permąstysiu“, – svarsto A. Pocius.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako suprantantis stočiai Panevėžyje prieštaraujančių grupės gyventojų susirūpinimą. Tačiau, anot jo, progresyvūs sprendimai visais laikais pareikalaudavo kompromiso.
„Žmogiškai suprantama, kad grupei žmonių, kuriuos tiesiogiai palies šis projektas, tie procesai yra skausmingi. Bet, deja, turbūt tokia kaina bet kokio progreso ir atsinaujinimo. Ką dabar matome aplinkui, irgi atėjo per pokyčius – kažkas buvo griaunama, kuriama ir statoma nauja, o tai irgi lietė kažkieno interesus“, – sako miesto meras.
Anot jo, „Rail Baltica“ – didžiulės strateginės reikšmės projektas, turintis galimybę kilstelėti visą regioną, ne tik Panevėžį.
Tačiau pasirinkimas tarptautinę stotį statyti Gustonyse, pasak mero, neduotų jokios pridėtinės vertės, o Panevėžys, kaip viso regiono varomoji jėga, prarastų didžiulę augimo galimybę.
„Rail Balticos“ stotis šalia miesto aplinkkelio atneštų naudos visam regionui, o ir patiems rajono žmonėms – pritrauktos investicijos, verslo plėtra, naujos darbo vietos, pakilusi nekilnojamojo turto vertė. Kartais atrodo, kad nelabai norima į tai gilintis“, – pažymi R. Račkauskas.
Netgi keleiviui, atvykusiam į įmonę Gustonyse, mero nuomone, būtų patogiau išlipti ne ten, bet Panevėžyje.
„Į komandiruotę atvykęs žmogus juk iš stoties nelekia su lagaminais tiesiai į fabriką, o važiuoja į viešbutį, kuris mieste, ten įsikuria, o paskui vyksta į įmonę. Joje irgi nesėdi per naktį, grįžta į viešbutį, o vakare išeina į miestą“, – pavyzdį pateikia meras.
Dėl tokio keleivių patogumo, anot jo, Vakarų pasaulyje tarptautinės stotys ir įrengiamos pačiuose miestuose.
„Nežinau tokio atvejo, kad tarptautinė stotis būtų statoma 10 km už miesto“, – pabrėžia R. Račkauskas.
Anot mero, būtų be galo apmaudu, jei stočiai vieta būtų parinkta Gustonyse, dėl šito ne tik miestas bei regionas, bet visa Lietuva negautų didelės pridėtinės vertės iš tarptautinio projekto.
„Nereikia įstrigti emocijose, o įžvelgti galimybes ir šansus, kuriuos tas projektas suteikia. Žiūrint strategiškai, gal net ne miestas bus didžiausias naudos gavėjas. Visas regionas gali gauti didžiulį šansą. Jei jį praleisime, padarysime nusikaltimą savo anūkams ir ateities kartoms“, – įsitikinęs meras.
Ateinančią savaitę, ketvirtadienį, miesto Savivaldybės patalpose šaukiamas jau oficialus viešas „Rail Balticos“ vėžės plano pristatymas. Po jo Susisiekimo ministerija per dešimt darbo dienų turės oficialiai atsakyti visiems, teikusiems pasiūlymus ir paklausimus.
Komentarai
-
- LY
- 10:55 2023.08.12
Rodyti visus komentarus (1)Per žmonių kančias gerovės valstybėje nesukursime. Istorija pripildyta tokių pavyzdžių. Ne atkuriamaisiais pinigais ar rinkos verte, kuri keičiasi dienomis, o pastatytais naujais namais, sutvarkyta aplinka ir gerbuviu atsilyginkite nukentėjusiems nuo Rail Baltica piliečiams!!! Jau dabar jie patiria baisias moralines kančias. Atkurkite ramybę!