Balsvų dūmų tamsi prigimtis: ką jie slepia?

Daugelis žmonių puikiai žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, tačiau ne visi supranta – kaip ir kodėl. Neretai informacijos trūkumas trukdo su žalingu įpročiu efektyviai kovoti ir jo atsikratyti. Tad kas konkrečiai lemia rūkymo sukeliamą žalą organizmui ir kokią tamsią prigimtį slepia balsvi cigarečių dūmai?

Cigarečių dūmuose – nuodų šaltinis

Norint geriau suprasti rūkymo žalą, reikia žinoti, kas vyksta pridegus cigaretę. Degdamas tabakas pasiekia aukštesnę nei 600°C temperatūrą, o tabako degimo metu išsiskiria platus spektras cheminių medžiagų. Jų priskaičiuojama daugiau kaip 8 tūkst. Tarp šių medžiagų yra dervos, netoli 100 kancerogenų, anglies monoksidas ir daug kitų pavojingų cheminių junginių.

Taigi didžiausia grėsmė slypi ne pačiame tabake ir ne nikotine. Pagrindinė rizika kyla uždegus tabaką, nes būtent šios tabako degimo metu susiformuojančios medžiagos sukelia pavojingiausias su rūkymu siejamas sveikatos problemas, įskaitant vėžį, širdies bei kraujagyslių sistemos, kvėpavimo takų ir daugelio kitų organų ligas, lėtinius negalavimus, suprastėjusią fizinę ir psichologinę būklę.

Juodos dervos – plaučių žudikės

Vienos pavojingiausių žmogaus organizmui iš cigaretės degimo metu susidarančių medžiagų yra dervos. Įkvėptos jos nusėda ant plaučių, gerklės, dantų paviršiaus. Dėl besikaupiančių dervų plaučių paviršius papilkėja, o ilgainiui tampa juodas. Dėl dervų pagelsta ar paruduoja ir rūkančiųjų dantys. Tačiau pakitusi plaučių ir dantų spalva yra menka problema, palyginus su dervų daroma žala sveikatai. Dervos apsunkina plaučių veiklą, žudo jų ląsteles ir lemia uždegimus, kurie gali peraugti į vėžį.

Didžioji dalis su cigaretės dūmais įkvėptų dervų lieka organizme. Iškvepiant dūmą pasišalina tik apie 30 proc. dervų. Tad dervos sparčiai kaupiasi rūkančiojo organizme ir daro vis didesnę žalą. Gera žinia, kad metus rūkyti plaučiuose prasideda išsivalymo procesai, todėl kvėpavimo takų būklė gerėja, o kvėpavimas tampa lengvesnis. Tad mesti rūkyti niekuomet nėra per vėlu.

Kas ketvirtam rūkoriui – vėžio rizika

Kita didžiulė rūkymo grėsmė yra susijusi su cigarečių dūmuose aptinkamais kancerogenais, tokiais kaip švinas, kadmis, taip pat vandenilio cianidas ir daugelis kitų. Šios medžiagos gali pakeisti žmogaus organizmo ląstelių DNR ir lemti nevaldomą jų dauginimąsi – t.y. vėžį. Rūkymas gali sukelti daugelio organų vėžį, įskaitant plaučių, burnos ir gerklės, žarnyno, kasos, kepenų, inkstų ir kt.

Skaičiuojama, kad nuo vieno iš septynių iki vieno iš keturių rūkančiųjų anksčiau ar vėliau susirgs kurios nors rūšies vėžiu. Kai tarp nerūkančių žmonių tikimybė susirgti vėžiu gresia tik vienam iš šimto. Surūkant 1-5 cigaretes per dieną, vien plaučių vėžio rizika išauga beveik 10 kartų.

Tyli anglies monoksido grėsmė

Prie dervų ir kancerogenų daromos žalos reikšmingai prisideda ir anglies monoksidas. Tai degimo metu išsiskirianti bekvapė ir bespalvė medžiaga, kurios didelės koncentracijos žmogui yra mirtinos. Mažesni anglies monoksido kiekiai, į kraują patenkantys rūkant, taip pat yra pavojingi. Ši medžiaga sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą ir lemia didesnį krūvį širdžiai, greitesnį nuovargį užsiimant fizine veikla, suprastėjusią bendrą savijautą.

Įprastai anglies monoksido koncentracija kraujyje nesiekia 1 proc., tačiau rūkant ji gali padidėti iki 3-6 proc. Per dieną surūkant du ir daugiau pakelių cigarečių anglies monoksido koncentracija kraujyje gali pasiekti net 10 proc. ribą. Anglies monoksidas iš kraujotakos sistemos išsivalo per maždaug 6 val., tačiau rūkant daug ir dažnai, šio junginio į organizmą patenka daugiau nei iš jo pasišalina. Dėl to anglies monoksido poveikis jaučiamas praktiškai nuolat.

Nikotinas – priklausomybės, bet ne vėžio sukėlėjas

Cigarečių dūmuose, be abejo, yra ir nikotino – medžiagos, dėl kurios daugelis rūkančiųjų ir griebiasi cigaretės. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, tai nėra pagrindinis su rūkymu susijusių ligų sukėlėjas. Pavyzdžiui, tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje pripažįsta, kad nikotinas nėra kancerogenas – nesukelia vėžio. Didžiausia nikotino blogybė – jis pririša prie cigaretės. Dėl to rūkantysis prisidega vis naują cigaretę, o tuo pačiu gauna ne tik nikotino, bet ir dervų, kancerogenų, anglies monoksido bei kitų pavojingų medžiagų dozę.

Vakarai – rūkymo žalos mažinimo keliu

Pastaraisiais metais Vakaruose siekiant mažinti rūkymo sukeliamą žalą, populiarėja žalos mažinimo požiūris. Jo esmė: rūkančiajam suteikiama galimybė gauti nikotino be tabako degimo metu susidarančių chemikalų: dervų, anglies monoksido, kancerogenų. Tam pasitelkiami įvairūs pakaitinės nikotino terapijos preparatai – pavyzdžiui, pleistrai, gumos ar inhaliatoriai. Tačiau tie, kas nemeta rūkyti, vietoj cigarečių gali rinktis nedegias bedūmes tabako alternatyvas – kaitinamojo tabako gaminius, elektronines cigaretes. Pastarieji yra neva mažiau žalingi, nes vartojant šiuos produktus degimas nevyksta, tad organizmas bent jau apsaugomas nuo tų nuodų, išsiskiriančių tabakui degant. Nors niekas neabejoja, kad geriausia rūkančiajam iš viso mesti rūkyti ar vartoti kitus nikotino gaminius, tikimasi, kad toks šiuolaikinis požiūris į rūkymo priklausomybės gydymą leidžia išgelbėti gyvybes ir sumažinti sveikatos priežiūros sistemai tenkančią naštą.

Nėra jokių abejonių, kad balsvi cigarečių dūmai slepia didžiulius pavojus. Geriau juos pažinus galima priimti teisingesnius sprendimus, lengviau žalingo įpročio atsikratyti ir išvengi jo sukeliamos žalos. Turint omenyje, kad ant kortos pastatyta žmonių sveikata, pastangos praskleisti dūmų uždangą yra itin svarbios.