-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mildos Tubelytės muzikiniai gebėjimai pradėjo ryškėti dar darželyje. Taigi mergaitė pirmąją klasę pradėjo lankyti ne įprastoje mokykloje, o dabartinėje Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje, į kurią linkėdami sėkmės ją palydėjo tėvai.
Milda sunkumų dėl stojamųjų egzaminų neturėjo ir pateko į smuiko klasę. Su šiuo širdis virpinančiu instrumentu ji nesiskyrė iki dešimtos klasės.
Muzikiniam keliui kuriam laikui buvo lemta nutrūkti, kad mergina į jį grįžtų tvirtai pasiryžusi savo gyvenimą susieti su muzika. Sugrįžimas įvyko 2005 metais, kai M. Tubelytė įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur dainavimo specialybės mokėsi pas profesorę Sigutę Stonytę.
Su ja Milda draugiškus ir kolegiškus ryšius palaiko iki šiol. Radusios laisvą minutę moterys susirašo, o jei operos solistė lankosi Vilniuje, visuomet profesorę stengiasi nustebinti trumpu vizitu ir akademijos pastato neaplenkia.
„Ji reikli, teisinga, motyvuojanti ir labai palaikanti dėstytoja, suteikusi puikius pagrindus mano vokalui“, – „Sekundei“ tvirtino M. Tubelytė.
Besimokydama antrame akademijos kurse, Milda iš savo kambario draugės išgirdo apie galimybę dalyvauti perklausoje į tarptautinį Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalį. Tai jau kelis dešimtmečius trunkantis, vienas prestižiškiausių Vokietijoje vykstančių festivalių.
Mergina buvo atrinkta ne tik dalyvauti pasirodymuose su choru, bet ir atlikti solo partiją. Taigi vasarą kartu su kitais kolegomis M. Tubelytė mėnesiui išvyko į Vokietiją.
M. Tubelytė baigusi mokyklą studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau mokslus krimto Hamburgo universitete. Asmeninio archyvo nuotr.
„Mano ir festivalio bendradarbiavimas truko ketverius metus. Prieš baigiant akademiją, festivalio direktorius įvertinęs mano potencialą pažadėjo metinę stipendiją, jei įstosiu į Vokietijos arba Austrijos universitetą mokytis į magistro studijų programą“, – apie anuomet atsivėrusias naujas galimybės pasakojo panevėžietė.
Kadangi Vokietijos vandenys Mildai nebuvo naujiena, ji drąsiai priėmė jai mestą iššūkį ir išvyko iš Lietuvos. Tačiau šįkart ilgesniam laikui, net iki šiol. Apie grįžimą į gimtąją šalį M. Tubelytė jau nebegalvoja.
„Čia jaučiuosi sava ir įvertinta. Ne paslaptis, jog Vokietijoje man atsiveria kur kas didesnės galimybės“, – neslėpė operos solistė.
M. Tubelytė neslepia, jog jai įstojus į Hamburgo universitetą, tėvai ir artimieji jos pasiekimu didžiavosi. Juk ji buvo tarp šešių įstojusiųjų iš 400 – lietuvaitės talentas neliko neįvertintas.
„Šalies kultūra manęs jau nebestebino. Tik buvo labai malonu matyti, kiek pagarbos, susidomėjimo ir paramos Vokietijoje sulaukia menininkai“, – tvirtino Milda.
Būdama studentė ji galėjo kandidatuoti į įvairių fondų paramą, stidendijas, galėjo prisijungti prie organizacijų, rengiančių studentų koncertus. Jų dalyviai gauna atlygį, kuris tampa nemaža paskata studentams.
Panevėžietė neslepia, kad dėl gausybės galimybių ji neturėjo jokių finansinių sunkumų ir galėjo save išlaikyti.
„Tereikėjo tik turėti noro“, – pridūrė mecosopranas.
Milda užaugo Velželyje, todėl jos pagrindinis vasaros atostogų tikslas – Nevėžio upė ir šalia jos raibuliuojanti pieva.
Nors daininkė gauna nemažai pasiūlymų surengti koncertus Lietuvoje, tačiau dėl įtempto darbo grafiko jai tokias mintis dažniausiai tenka nustumti į šalį.
Prieš mažiau nei porą metų M. Tubelytė buvo surengusi koncertą gimtajame Panevėžyje, tačiau pamaloninti panevėžiečių savo koncertu greitai nežada.
„Grįžti ilgesniam laikui galiu tik vasarą, po įtempto sezono. O tuomet labai norisi pasimėgauti poilsiu“, – neslėpė jauna moteris.
Tiesa, šiais metais Milda visgi neatsispyrė pagundai pasirodyti sostinės publikai ir kovo pabaigoje dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Sugrįžimai“. Operos solistė surengė pasirodymą Vilniaus rotušėje, o sostinės šurmuliu ir atmosfera galėjo pasidžiaugti vos keturias dienas.
„Tiesiog neturiu didesnių pertraukų tarp spektaklių“, – guodėsi panevėžietė.
Atostogų į gimtąjį kraštą Milda dažniausiai grįžta ne viena, o su mylimuoju šveicaru Rafaeliu Traubu. Jiedu meilę atrado teatre ir ją puoselėja jau ne vienerius metus.
Mildą Panevėžys džiugina naujomis kavinėmis, užeigomis, kurios tampa miestiečių susibūrimo vieta. Ji pastebi, jog aktyvių panevėžiečių vardai ir pavardės vis dažniau girdimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Turime daug talentingų kūrėjų. Tereikia juos surasti“, – pabrėžė operos solistė.
Jos vyrui Aukštaitijos sostinėje labiausiai užkliūna tai, jog mažai investuojama į jaunąją kartą. Jis apgailestauja, kad nebeliko futbolo klubo „Ekranas“, kurio ištikimas ir aistringas gerbėjas buvo ilgą laiką ir internete stebėdavo visas komandas rungtynes.
Dėl įtempto darbo grafiko M. Tubelytė retas svečias Lietuvoje. Tačiau pasitaikius galimybei ji skuba į gimtąjį Velželio kaimą, kur gali pasimėgauti akimirkomis stebėdama Nevėžį ir žaliuojančias pievas. Asmeninio archyvo nuotr.
„Jei nėra jaunimo, kuris nuosekliai būtų rengiamas užimti vyresniųjų pozicijas, viskas palaipsniui nunyksta“, – apgailestavo Milda.
Nepaisant tam tikrų minusų, R. Traubo širdį žmonos gimtoji šalis iš tiesų pavergė. Panevėžietė juokauja, kad jos vyras yra vaikščiojanti Lietuvos reklama.
„Jei tik pasitaiko galimybė, jis iš karto visus kviečia pamatyti šalį“, – su šypsena kalbėjo panevėžietė.
Šiuo metu M. Tubelytė gyvena nedideliame Vokietijos mieste Braunšveige bei daug laiko praleidžia miesto valstybiniame teatre. Po jo stogu glaudžiasi keturi meno banginiai: simfoninis orkestras, modernusis šokis, dramos ir muzikinis teatras.
Milda atskleidžia, kad per metus operos teatras pristato septynias premjeras: penkias ar šešias operas ir operetę arba miuziklą. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras per sezoną žiūrovams dažniausiai pasiūlo vieną ar dvi premjeras.
M. Tubelytės manymu, skaičiai iš tiesų iškalbingi ir puikiai atskleidžia, koks intensyvus darbas vyksta Braunšveigo valstybiniame teatre.
Panevėžietės nuovargį galima pateisinti: repeticijos prieš premjerą trunka du kartus per dieną po keturias valandas ryte ir vakare. Ir taip iš eilės šešias savaites. Tiesa, prieš pradėdamas didįjį pasiruošimą atlikėjas jau turi būti išmokęs savo muzikinę partiją.
„Kiekvienas spektaklis rodomos vos aštuonis kartus. O tada vėl viskas prasideda nuo pradžių. Todėl žiūrovai turi būti labai atidūs, kad nepražiopsotų įdomių spektaklių, nes jie niekuomet nebus kartojami“, – teatro gyvenimo detalėmis dalijosi daininkė.
Mildos savaitgaliai taip pat užimti, nes šeštadieniais vyksta repeticijos, o spektakliai poilsio dienomis yra profesinė neišvengiamybė.
„Labai dažnai dirbame kelias savaites be pertraukų ir tikimės, kad kolegos pradės repetuoti sceną, kurioje tu nedainuoji. Tik tokiu atveju galima tikėtis turėti laisvą dieną ar bent pusdienį, – apie užklumpantį nuovargį prisipažino operos solistė. – Mums taip pat priklauso dalyvauti koncertinėse programose ir simfoniniuose koncertuose. Taigi išsijuosę dirbame nuo rugpjūčio iki liepos mėnesio.“
M. Tubelytė neslepia, jog bene daugiausia prakaito išliejo kurdama Šarlotės vaidmenį Žiulio Mesnė operoje „Verteris“, su kuria debiutavo sausio mėnesį.
„Tai buvo didelis ir sudėtingas vaidmuo, tačiau galutiniu rezultatu ir savo darbu esu labai patenkinta“, – su pasididžiavimu kalbėjo panevėžietė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad krimsdama mokslus Hamburgo universitete, ji turėjo galimybę susipažinti su muzikos rinka ir jos specifika. Jos nuomone, Lietuvoje ji nedidelė ir užpildyta puikiais solistais.
„Vokietijoje yra daug valstybinių ir privačių teatrų, koncertų salių, įstaigų, organizuojančių koncertus, todėl dauguma profesionalų gali nesunkiai rasti nišą saviraiškai“, – atskleidė jauna moteris.
Pasak Mildos, studijos Hamburge buvusios labai naudingos dėl muzikos interpretavimo ir kalbų įvaldymo. Universitete pagalbos ranką visuomet pasiruošę ištiesti korepetitoriai pianistai. Jie gali padėti išmokti naują kūrinį, atskleisti jo gilesnes prasmes, patobulinti atlikėjo tarimą ar netgi vokalo netikslumus.
M. Tubelytė apgailestauja, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai tokių paskaitų kol kas neturi.
„Tačiau turiu paminėti, kad mūsų akademija atlikėjus puikiai paruošia scenai. O aktorinis meistriškumas yra mūsų stiprioji pusė“, – gražių žodžių menininkų mekai negailėjo Milda.
Profesionalų pastabos yra ne tik studentų kasdienė duona. Jos moterį lydi ir didžiojoje scenoje. Ji įsitikinusi, kad menininkas turi būti jautrus savo vaidmeniui, o ne pastebėjimams.
„Komentarų per repeticijas gauname labai daug. Juk tai mūsų darbo procesas. Telieka juos išanalizuoti, rasti būdą, kaip viską padaryti geriau, ir judėti į priekį“, – užsidegimo neslėpė operos solistė.
Panevėžietė pažymi, kad teatras Vokietijoje yra didelė kultūros dalis ir turi senas tradicijas. Ji žavisi, kad pasimėgauti ilgus šimtmečius išgyvenusios Volfgango Amadėjaus Mocarto operos „Užburtoji fleita“ garsais ateina kelios kartos.
„Tuomet girdi, kaip seneliai pasakoja savo vaikams ir anūkams, kaip jie su savo seneliais lankėsi šiame spektaklyje. Meilė teatrui perduodama iš kartos į kartą“, – kalbėjo Milda.
Tiesa, Lietuvos teatrų publiką panevėžietė menkai tepažįsta. Tačiau vienas, ją ypač nustebinęs susitikimas nenublanksta iki šiol.
„Prisimenu, kaip publika iš karto po spektaklio, vykusio viename iš dramos teatrų, pradėjo stotis plodama. Jei žiūrovas artistą apdovanoja aplodismentais stovėdamas, tuomet emocijas turėtų lydėti ir bravo šūksniai, trypimas ir panašūs dalykai, – pabrėžė M. Tubelytė. – Jei žmogus po pasirodymo nėra apimtas euforijos, stotis tikrai nereikėtų..
Komentarai
-
- dede
- 10:14 2017.04.01
Rodyti visus komentarus (1)va taip gyvena, Lietuvai nereikalingi, jos talentingi žmonės. Sėkmės Jums .Atsiprašau, kad turite nigalią Tėvynę. v