Kryždirbystės meno srityje laurus nuskynęs velžietis kalvis Saulius Kronis tikina, kad idėjos saulutėms kurti – neišsemiamos, jų ornamentai nesikartojantys, o simboliai slepia gilią prasmę. P. ŽIDONIO nuotr.

„Aukso vainikas“ – ir Panevėžio krašto meistrams

„Aukso vainikas“ – ir Panevėžio krašto meistrams

Lapkričio viduryje pasibaigė Anykščiuose rengtas liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ regioninis turas ir paaiškėjo jo nugalėtojai.

Pirmąsias vietas savose kategorijose laimėjo medžio drožėjas iš Pasvalio Vytautas Jackūnas, karpytoja Gita Kolosovienė iš Rokiškio, o kryždirbystės meno srityje laurus nuskynė kalvis Saulius Kronis iš Panevėžio rajono, Velžio.

Išrinko geriausius

Tarp antrųjų ir trečiųjų vietų laimėtojų taip pat yra Panevėžio krašto meistrų. Vaizduojamosios dailės srityje trečioji vieta atiteko medžio drožėjui Eduardui Titui iš Miežiškių, antroji – žolynų grafikos kūrėjai ukmergiškei Laimai Dzigaitei.

Specialiaisiais diplomais apdovanoti panevėžiečio juvelyro Vytauto Petrausko papuošalai bei rokiškietės Violetos Jasinevičienės skrybėlės ir ukmergiškės Daivos Malinauskienės laikraštinės. Taikomosios dailės srityje antroji vieta atiteko Irenai Vapšienei iš Kupiškio už jos pintas kraitvežių kepures, dvi trečiosios vietos – anykštėnei Skaidrei Račkaitytei už švilpukų, o rokiškietei Alei Deksnienei už veltinių kolekcijas.

Kryždirbystės srityje antroji vieta skirta anykštėnui Pranui Petroniui, trečioji – taip pat anykštėnui Vladui Gaidžiui.

Lauks Trijų karalių

Vertintojai – Nacionalinio kultūros centro sudarytos komisijos nariai – negailėjo komplimentų darbštiems Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos meistrams ir pripažino, jog nelengva buvo iš 28 krašto tautodailininkų konkursui pateiktų gerų darbų išrinkti pačius geriausius.

Vis dėlto verčiausi „Aukso vainiko“ buvo nustatyti, jiems įteikti diplomai, o šių tautodailininkų darbai iškeliaus į respublikinį turą Raudondvaryje. Ten bus išrinkti ir Trijų karalių dieną apdovanoti geriausi iš geriausių.

Krašto tautodailininkai turėjo dar vieną šventę. Rokiškio muziejuje veikė ir lapkričio pradžioje baigėsi Panevėžio tautodailininkų bendrijos metinė ataskaitinė paroda.

„Aš ir toliau laikysiuosi tautos tradicijų, kalsiu saulutes – ir nesvarbu, ar jos pateks tarp nugalėtojų, ar bus paprastesnės, bet jos bus.“

S. Kronis

Dėl karantino nebuvo galima surengti tradicinio tos svarbios parodos uždarymo.

O joje savo darbus eksponavo 160 meistrų iš Panevėžio, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Ukmergės rajonų.

Beveik šešis šimtus įvairiausių tautodailės darbų buvo galima pamatyti muziejuje – lipdyti, velti, tapyti, drožti, kalti, pinti kūriniai rodė, kokie gabūs, išradingi, darbštūs krašto tautodailininkai.

Ne vienas jų – pretendentas į garbingiausią „Aukso vainiko“ apdovanojimą.

Kūrybos nesustabdo

Nors karantinas pridarė daug žalos, kūrybinės minties ir veiklos sustabdyti jis negali. Tautodailininkų parodas, vykstančias be gyvų lankytojų, galima pamatyti virtualioje erdvėje.

O meistrai toliau piešia, lipdo, drožia, karpo, pina, kala ir visada turi ką parodyti, kuo pasidžiaugti.

„Garantuoju, jog nė vienas „Aukso vainiko“ laureatas nepasakys, kad štai laimėjau aukštą įvertinimą ir dabar galiu atsipūsti. Visi kaip dirbo, taip dirbs, ieškos, kurs ir toliau“, – sako geriausias krašto kalvis velžietis S. Kronis.

Konkursui jis buvo pateikęs penkias kryžių saulutes, kiekvieną vis kitokią, savu vardu vadinamą, pavyzdžiui, „Viltis“ ar „Iš praeities mūsų“.

Kiekvieną dieną su metalu dirbantis „Aukso vainiko“ laureatas siekia, kad kryždirbystė būtų tęstinė veikla.

„Aš ir toliau laikysiuosi tautos tradicijų, kalsiu saulutes – ir nesvarbu, ar jos pateks tarp nugalėtojų, ar bus paprastesnės, bet jos bus“, – tvirtina S. Kronis.

Saulutė – ne šiaip sau metalo kūrinys, o dar iš pagonybės laikų atėjęs simbolis. Krikščionybė jo nesunaikino, o pritaikė savam tikėjimui.

Dabar saulutės sudaro didelę liaudies meninės kalvystės sritį. S. Kronis tikina, kad idėjos saulutėms kurti – neišsemiamos, jų ornamentai nesikartojantys, o simboliai slepia gilią prasmę.

O pačiam kalviui mieliausia iš metalo kurti augalinius motyvus – lapelius, šakas, žiedus. Jais S. Kronis dažniausiai ir puošia savo darbus, ypač mėgstamas saulutes.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų