-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas siūlo ES valstybėms narėms iki 2020 m. balandžio apsispręsti dėl nuolatinio standartinio laiko. Tai reikštų, kad vienos šalys galėtų likti nuolatiniame vasaros laike, o kitos – nuolatiniame žiemos laike. Pagal šį pasiūlymą, laiko sukiojimas visoje ES nutrūktų 2021-ųjų kovą.
Be to, europarlamentarai siūlo, kad ES valstybės turėtų koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija – juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų ir per tą laiką pateikti naują pasiūlymą.
„Transportas, oro eismas, daugelis kitų dalykų neveiktų, jei jūs nebūtumėte informuotas ir negalėtumėte prisitaikyti prie pokyčio“, – EP spaudos tarnybai sakė pranešėja Marita Ulvskog (Socialistai ir demokratai, Švedija), pasiūliusi per daug neskubėti su permainomis.
Lietuvoje rinktas europarlamentaras, šešėlinis pranešėjas Rolandas Paksas („Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“, EFDD) sakė naujienų portalui Alfa.lt palaikęs poziciją, kad reikia kuo greičiau atsisakyti laiko sukiojimo.
„Deja, komiteto dauguma, matyt, patikėjo tiek verslo, tiek administraciniais argumentais, kad gana sudėtinga tą padaryti greitai be neigiamo poveikio vidaus rinkai“, – sakė R. Paksas.
Viena iš svarbiausių paskatų nukelti sprendimo įgyvendinimą – lėti instituciniai ES procesai. Visas EP dėl bendros derybinės pozicijos balsuos tik kovo pabaigoje, vėliau dar turės būti derybos su Ministrų Taryba, žodį dar turės tarti ir Komisija, o galiausiai valstybės narės turės galutinai apsispręsti dėl to, kurį standartinį laiką pasirinkti. Visoje ES laikrodžių rodyklės, pereinant į vasaros laiką, turi būti persuktos jau šių metų kovo 31 dieną.
Kaip skelbė leidinys „Politico“, svarbus pokytis įvyko praėjusių metų pabaigoje, kai dalis ES valstybių narių, tarp jų tuo metu Ministų Tarybai pirmininkavusi Austrija, pakeitė nuomonę ir nusprendė siekti atidėti permainas.
Praėjusių metų vasarą vykdytoje viešojoje konsultacijoje savo nuomonę pareiškė net 4,6 mln. ES gyventojų. Iš jų net 84 proc. pasisakė už tai, kad laiko sukiojimo būtų atsisakyta.
Vis dėlto įvairių šalių gyventojai labai skirtingai įsitraukė į viešąją diskusiją. Apklausoje dalyvavo apie 3 mln. vokiečių (84 proc. pasisakė už laiko sukiojimo nutraukimą), tačiau tik keli tūkstančiai italų (66 proc. – už pokyčius). Lietuvoje savo nuomonę išreiškė 0,34 proc. šalies gyventojų (91 proc. parėmė pokyčius).
Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.
Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.
