-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Saulėtą sekmadienio popietę ji subūrė Panevėžio moteris kartu švęsti moteriškumą, gamtos grožį ir galimybę judėti ekologiškai.
Į pirmą kartą Panevėžyje organizuojatą moterų pasivažinėjimą susirinko daugiau nei keturios dešimtys damų – pasipuošusių ir dviračius padabinusių balionais, gėlėmis, įvairiomis gamtos gėrybėmis.
Moterys dviračiais važiavo kiek daugiau nei 6 kilometrus, sukdamos ratą nuo Laisvės aikštės link Švč. Trejybės bažnyčios, per Nepriklausomybės aikštę į J. Tilvyčio gatvę, iš jos suko į Nemuno g., po to – Taikos alėją, Senvagę.
Toks važiavimas dviračiais, pasaulyje garsėjantis pavadinimu „Fancy Women Bike Ride“ („Pasipuošusių moterų važiavimas dviračiais“), pirmą kartą suorganizuotas dar 2013 m. Turkijoje, kai istorijos mokytoja Sema Gür savo „Facebook“ paskyroje pakvietė drauges pasivažinėti po miestą, apsirengus ryškiausiomis suknelėmis, apsiavus aukštakulniais ir dviračius papuošus gėlėmis.
Idėja greitai išplito visame pasaulyje ir po kelerių metų tokie važiavimai pradėti organizuoti kasmet daugelyje pasaulio šalių, taip primenant, kad dviratis gali būti ne tik sportinis iššūkis, bet ir džiaugsmą teikianti pramoga.
Per 10 metų tokius renginius suorganizavusios yra daugiau nei 200 šalių visame pasaulyje.
Kaip teigia renginio Panevėžyje organizatorė R. Taučikienė, pakviesti panevėžietes pasipuošti ir pasivažinėti ją paskatino pačios meilė dviračiui bei gana senamadiškas visuomenės požiūris į šią transporto priemonę.
„Pati daug metų važinėju dviračiu ir kartais susiduriu su požiūriu, kad tam tinka tik sportinė apranga, kad dviratis skirtas tik sportui. Man dviratis yra susisiekimo priemonė, nesvarbu, kur važiuoju: į spektaklį ar į kokį kitą renginį. Juo važiuoti galima ir puošniai apsirengus“, – teigė Rūta.
Organizatorė taip pat pripažino, kad svarbiausia renginio žinutė yra skirta moterims nuo moterų: „Pagalvojau, kodėl nesuorganizuoti būtent moterų važiavimo dviračiu ir kitoms moterims suteikti drąsos bei motyvacijos išvykti dviračiu su gražiausiu sijonu ir tiesiog džiaugtis.“
Rūta Taučikienė. G. KARTANO nuotr.
Kad Panevėžyje sudarytos visos sąlygos dviračiams tapti mėgstama kasdienine transporto priemone sutiko ne tik renginio organizatorė, bet ir dalyvės.
„Dviratis – mano kasdienybė dviratis. Panevėžy tai patogiausia transporto priemonė“ , – pasakojo Dainora.
Automobiliu ji naudojasi tik labai išskirtinais atvejais – kai pirkiniai tokie dideli, kad nebegali pavežti dviračiu.
„Aš ir į darbą, ir apsipirkti važiuoju dviračiu. Man labai patogu. Nebent kokie labai dideli pirkiniai, tada belieka į automobilį sėst“, – juokėsi renginio dalyvė.
Nors vis daugiau žmonių dviračius renkasi vietoje automobilio, yra ir tokių, kuriems ši transporto priemonė tarnauja tik pramogoms.
Į važiavimą atvykusi Stefanija pasakojo, kad ant dviračio sėdasi porą kartų per savaitę, dažniau renkasi viešąjį transportą.
„Dviračiu nevažiuoju su reikalais – man jis labiau pramogai. Po Berčiūnus pavažinėju, mieste rečiau – su reikalais į autobusą lipu, kad dėvinti sijoną nereikėtų minti“, – kalbėjo Stefanija.
„Man dviratis yra susisiekimo priemonė, nesvarbu, kur važiuoju: į spektaklį ar į kokį kitą renginį. Juo važiuoti galima ir puošniai apsirengus.“
R. Taučikienė
Vienas didžiausių renginio akcentų – įvairiomis lauko gėlėmis, balionais, popieriniais drugeliais ir kitais papuošimais išgražinti dalyvių dviračiai.
Tai, kad daugelis dviračių buvo papuošti gyvomis gėlėmis – šilto bei saulėto rudens nuopelnas. „Labai geras ruduo, žydi gėlės. Taip ir sugalvojau, kaip papuošiu“, – savo kūriniu džiaugėsi R. Taučikienė.
Jai pritarė ir Dainora, dviratį papuošusi asmeninio darželio gėrybėmis: „Ką kieme turėjom, tą ir prijungėm į bendrą kompoziciją – rudeninė puokštė tokia.“
Renginys bei jo tikslas skatinti ekologiškesnį judėjimo būdą atkreipė dėmesį ir į augančią taršos problemą.
„Turime jausti atsakomybę prieš savo vaikus, kitus žmones – kad nepaliktume jiems užteršto vandens, užteršto dirvožemio. Kad jie irgi galėtų džiaugtis gražia, švaria gamta“, – kalbėjo R. Taučikienė.
Anot jos, nors informacijos apie taršą yra daug, o sąlygos rūšiavimui sudarytos puikios, daugeliui vis dar trūksta noro ir pilietiškumo.
„Kai kurie net tinkamai rūšiuoti nesivargina – prie popieriaus konteinerio atneša popierių, bet užuot jį įdėję į konteinerį, padeda šalia, padarydami šiukšlyną. Tai yra grynas atsakomybės, pilietiškumo nebuvimas“, – pastebi ekologė.
Kaip teigia organizatorė, norisi, jog gamta tokia graži liktų ir po mūsų, todėl reikia imtis veiksmų – viskas priklauso tik nuo pačios visuomenės.
