Dar neseniai šlovintas L. Armstrongas šiemet apkaltintas raganavimu, nuteistas ir sudegintas kaitrioje ugnyje. Paskui save į pragarą amerikietis tempia ir jį pasmerkusią inkviziciją.
Kiekvienų metų lapkričio 5-ąją Jungtinėje Karalystėje užsiplieskia tūkstančiai laužų. Taip šalis pamini nepavykusį XVII a. pradžios „Parako sąmokslą“, kai grupė narčių anglų katalikų Londone kėsinosi susprogdinti Parlamento rūmus ir nužudyti karalių Jokūbą I.
Nedideliame Edenbridžo miestelyje gyvuoja tradicija ant laužo supleškinti Guy Fawkeso – vieno sąmokslo iniciatorių – portretą arba jo iškamšą, tačiau šiemet viešai egzekucijai pasirinktas ir kitas personažas. Edenbridže buvo padegtas ne tik britų nekenčiamas maištininkas G. Fawkesas, bet ir didžiulis, geltonais „Tour de France“ lenktynių lyderio marškinėliais apvilktas dviratininko Lance’o Armstrongo atvaizdas.
„Parduodama. Lenktyninis dviratis daugiau nebereikalingas“ – skelbė ironiškas liepsnojančio „Armstrongo“ rankoje laikomas plakatas. Taip padėtas simbolinis taškas šio susikompromitavusio amerikiečio dopingo skandalo istorijoje, po kurios dviračių sportas gilias žaizdas laižysis dar daug metų. Ir gali būti, kad galutinai neišsilaižys niekada.
L. Armstrongo likimas panašus į Patricko Süskindo romano „Kvepalai“ herojaus Žano Batisto Grenujo gyvenimo istoriją. Abu jie – tikras ir išgalvotas personažai – gebėjo kurti stebuklus. Vienas įveikė labai sunkios stadijos sėklidžių vėžį su metastazėmis, o kitas nuo vaikystės pasižymėjo unikalia uosle ir turėjo šansą tapti parfumerijos genijumi. Abu jie suprato, kad yra išskirtiniai ir savo tikslų siekė bet kokiomis priemonėmis: tapo Prancūzijos teritorijoje veikusiais žudikais.
Vienas savo varžovus žudė žvilgsniu ir antžmogiška ištverme, demonstruojama „Tour de France“ lenktynių kalnų etapuose, kitas tiesiogine to žodžio prasme žudė jaunas merginas ir vogė jų kvapą. Vieną visą karjerą persekiojo dopingo medžiotojai, o kitą – nužudytų merginų artimieji ir tragedijų sujaudinta visuomenė. Abu jie dėl savo kuriamų stebuklų buvo nešiojami ant rankų, tačiau pasirodymą didžiojoje scenoje baigė suplėšyti ekstazės apimtos minios. Skirtinga tik pati šių dviejų veikėjų „karjeros“ pabaiga.
Raganius sumedžiotas!
Žinodamas, kas jo laukia, Grenujis pats apsipylė nuostabiausiu pasaulio kvapu ir buvo sunaikintas, o L. Armstrongas savo melą slėpė tol, kol jį galutinai į kampą įvarė dopingo kontrolės specialistai. Reikia pripažinti, jog melo kojos šiuo atveju buvo labai ilgos. Nors gandai, kad Bosu vadinamas dviratininkas vartoja draudžiamus preparatus, sklandė keliolika metų, sučiupti už rankos tai darant jo niekam nepavyko. Šimtai varžybų metu atliktų dopingo testų teigiamo atsakymo nedavė. „Raganų medžioklė“, kaip šį reiškinį pavadino pats sportininkas, buvo užbaigta kitaip. JAV Antidopingo agentūra (USADA) L. Armstrongo klastą išsiaiškino apklaususi jo buvusius kolegas „US Postal“ dviračių komandoje.
Į ringą baltą rankšluostį išmetusį ir nebesiginčyti su tyrėjais nusprendusį L. Armstrongą USADA nubaudė ypač griežtai. Už eritropoetino ir steroidų vartojimą bei kraujo perpylimo procedūras dviratininkas diskvalifikuotas iki gyvenimo pabaigos, anuliuoti visi jo sportiniai rezultatai nuo 1998-ųjų rugpjūčio 1 d. Paskutinę vinį į amerikiečio karjeros karstą kalė Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI), patvirtinusi sprendimą dėl rezultatų anuliavimo ir atėmusi iš Lance’o visus septynis jo iškovotus „Tour de France“ titulus.
„Vietos dviračių sporte šiam melagiui nėra. Nors sprendimas ir pavėluotas, jį priimti buvo būtina. Tai yra kryžkelė, o prieš mūsų akis – naujas kelias“, – pompastiškai pareiškė sąjungos prezidentas Patas McQuaidas. Vis dėlto panašu, kad šie skambūs žodžiai – tik dūmų uždanga.
Rėmėjų kantrybė išseko
Amerikiečių tyrėjų pateikti įrodymai buvo pernelyg akivaizdūs, kad UCI jų nepatvirtintų, tačiau pasirašydama galutinį nuosprendį L. Armstrongui, sąjunga pati sau dūrė peiliu į nugarą. Ar dūrio metu buvo pažeisti vidaus organai, medikai dar nenustatė, bet iš karto aišku, kad žaizda yra gili.
Australų sportinės aprangos gamintoja „Skins“ (bendradarbiavusi su Australijos, JAV dviračių rinktinėmis, „Rabobank“, „Europcar“, kitomis komandomis, rėmusi pačią UCI) iš sąjungos jau bando prisiteisti 2 mln. dolerių tvirtindama, kad nuolatiniai dopingo skandalai, kuriuos vainikavo L. Armstrongo krachas, itin stipriai pakenkė jos įvaizdžiui viso pasaulio mastu. Prognozuojama, kad netrukus panašiai gali pasielgti ir kitos su UCI reikalų turėjusios bendrovės. Be to, „Skins“ viešai apkaltino P. McQuaidą bei anksčiau jo postą užėmusį Heiną Verbruggeną, kad šie blogai tvarkėsi su dopingo krize dar prieš Boso fiasko.
„L. Armstrongo skandalas dviračių sportui smogė taip skaudžiai, jog prarastos reputacijos nebepavyks susigrąžinti niekada“, – negailestingai rėžė „Skins“ prezidentas Jamie Fulleris. Tiesos australo žodžiuose yra labai daug. Atskleidus žvaigždės melą, apie savo praeities klystkelius vienas po kito prisipažinti pradėjo kiti dviratininkai, o į dviračių sportą paranojiškai įtariai ėmė žvelgti ne tik esami ir potencialūs rėmėjai, bet ir kai kurių šalių valdžia. Pavyzdžiui, Australijos vyriausybė lapkričio pradžioje pareiškė, kad šalies dviračių federacija įtariama dėl sąsajų su dopingo prekeiviais – nuspręsta atlikti išsamų šios institucijos veiklos tyrimą.
Be abejo, L. Armstrongo gėda yra ledkalnio viršūnė. Dopingo šleifas dviračių sportą lydi ir pagalius jam į ratus kaišo visą XXI a. Nors dopingo kontrolė yra tokia griežta, kad griežtinti praktiškai nebėra ko, dviratininkai vis tiek rizikuoja savo kailiu ir reputacija. „Užklasinė“ su medikais bendradarbiaujančių sportininkų veikla ypač suaktyvėja „Tour de France“ maratonų metu. Kraupus faktas – per visas 2000–2011 m. vykusias lenktynes bent vienas iš „Tour de France“ prizininkų trejeto įkliuvo su teigiamu dopingo testu. Kai kurių jų pasiteisinimai buvo apgailėtinai juokingi. Pavyzdžiui, diskvalifikuotas 2010 m. čempionas Albertas Contadoras dievagojosi, jog draudžiamo preparato klenbuterolio jo organizme atsirado užvalgius užterštos mėsos.
Dopingo skandalų sūkuryje ne kartą buvo minimas ir Lietuvos vardas – 2003 m. per „Giro d’Italia“ lenktynes eritropoetino pėdsakų rasta Raimundo Rumšo organizme, o šiais metais teigiamas buvo Londono olimpiadoje turėjusios dalyvauti Rasos Leleivytės dopingo testas.
Nupjaustytos geltonos apyrankės
Maždaug tuo metu, kai populiaraus amerikiečių animacinio serialo „Pietų parkas“ herojams buvo nupjaustytos geltonos, solidarumą su L. Armstrongu simbolizuojančios apyrankės, 2012-ųjų „Tour de France“ čempionas Bradley Wigginsas ištarė: „L. Armstrongas – lyg Kalėdų Senelis, kuriuo vieną dieną nustoji tikėti.“
Taip, nustoti tikėti galima, tačiau ar galima pamiršti tai, kas padaryta? Vienas Norvegijos dviračių sporto federacijos vadovų Steffenas Kjaergaardas įrodė, kad tai padaryti labai sunku. Jis neseniai prikalė save prie kryžiaus prisipažindamas, kad būdamas L. Armstrongo komandos „US Postal“ nariu vartojo eritropoetiną ir kortizoną. „Sau ir kitiems melavau 15 metų, tačiau praeities šešėliai mane galų gale pasivijo“, – ištarė jis. Dviračių sporto pasaulio atstovams lieka tikėtis, kad tai buvo viena paskutinių, viešai nuodėmių atleidimo paprašiusių personų. Jeigu ne, L. Armstrongo užvirtą košę tikrai bus galima vadinti grandiozine pabaigos pradžios uvertiūra.
Garsesni pastarųjų metų dviračių sporto dopingo skandalai
Floydas Landis, 2006 m., diskvalifikuotas dvejiems metams;
Manuelis Beltranas, 2008 m., suspenduotas dvejiems metams;
Tomas Boonenas, 2008 m., diskvalifikuotas iš „Tour de France“ lenktynių;
Fränkas Schleckas, 2008 m., 2012 m., laikinai suspenduotas, vyksta tyrimas;
Aleksandras Vinokurovas, 2009 m., suspenduotas metams;
Riccardo Rico, 2008 m., 2011 m. suspenduotas 12 metų;
Albertas Contadoras, 2010 m., suspenduotas dvejiems metams;
Levis Leipheimeris, 2012 m., suspenduotas 6 mėn., panaikinta dalis rezultatų;
Johanas Bruyneelis, 2012 m., vyksta tyrimas;
Lance’as Armstrongas, 2012 m., diskvalifikuotas iki gyvos galvos.
