Šį rudenį krentant lapams panevėžiečiai pačiūžomis raižys ledą po atviru dangumi. Tokį Lietuvoje dar nematytą scenarijų Aukštaitijos sostinei žada Nacionalinė ledo ritulio lyga ir vietos ledo ritulininkai.
Čiaužys nuo rudens
Žalią šviesą miesto ledo arenai uždegė Savivaldybės taryba, kuri pritarė jos įrengimui iš biudžeto atseikėti 100 tūkst. eurų. Tokią sąlygą Panevėžiui buvo iškėlusi Nacionalinė ledo ritulio lyga, pažadėjusi prie arenos statybų prisidėti 200 tūkst. eurų.
„Kitų variantų neturėjome. Jei Panevėžys nebūtų suradęs 100 tūkst. eurų, mūsų pinigai jam irgi būtų nuplaukę“, – teigė lygos vykdomasis direktorius Remigijus Valickas.
Pusė į Panevėžio ledo areną ateisiančių pinigų – lygos, kitą dalį pridės privatus rėmėjas.
Pasak R. Valicko, surasti lėšų Aukštaitijos sostinei lyga ėmėsi matydama vietos ledo ritulininkų pastangas. „Olimpo“ klubo entuziastų iniciatyva praėjusią žiemą „Aukštaitijos“ sporto rūmų komplekso teritorijoje įrengta čiuožykla, tačiau dėl klimato sąlygų panevėžiečiai ja naudotis tegalėjo vos keletą savaičių.
R. Valicko teigimu, Panevėžyje numatyta statyti ledo arena po stogu būtų pirmoji Lietuvoje, nors jos labai populiarios Vokietijoje, Švedijoje, Skandinavijos šalyse. U. Mikaliūno nuotr.
Už Savivaldybės, lygos ir rėmėjų surinktus 300 tūkst. eurų planuojama pirkti ledo šaldymo įrangą bei įrengti stoginę ir 300 vietų žiūrovams.
R. Valicko teigimu, tokia ledo arena būtų pirmoji Lietuvoje, nors jos yra labai populiarios Vokietijoje, Švedijoje, Skandinavijos šalyse.
Planuojama, kad būsimojoje arenoje panevėžiečiai ledą raižys bent 6 mėnesius per metus, o ją atidaryti numatyta šių metų spalio 1-ąją.
Vienas didžiausių arenos iniciatorių Panevėžio ledo ritulio klubo „Olimpas“ vadovas Artūras Blažinskas tikisi populiarinti šią sporto šaką – ne tik organizuoti ledo ritulio nacionalines varžybas, bet ir įsteigti sporto mokyklą.
Politikus kankina abejonės
Kadenciją bebaigiantys Savivaldybės tarybos nariai, nors ir palaimino būsimąją ledo areną iš biudžeto jai atseikėdami 100 tūkst. eurų, tačiau neslėpė abejonių dėl šio projekto. Kai kuriuos politikus stebino ir piktino, kad tokios sumos prašoma objektui, nežinant, kiek kainuos jo išlaikymas.
„Gal šita arena taps dar viena našta Savivaldybei, kokia dabar yra „Cido“ arena, per metus biudžetui kainuojanti du milijonus litų“, – grėsmę įžvelgė Tadas Labutis.
Tarybos narį Viktorą Trofimovą stebino, kad pinigų prašoma nepateikus politikams būsimosios arenos vizualizacijos.
„Planuojamas statinys, kuriam net projektavimo sąlygos neišduotos. Ir automobilių aikštelės greta reikia. Kai žmonės automobilius pradės statyti greta esančio prekybos centro, ar nepakenks čiuožykla verslui“, – įtarimų turėjo V. Trofimovas.
Politikus ledo ritulininkai ramino patikinę, kad milijonų tokiai čiuožyklai išlaikyti neprireiks. Jie skaičiuoja, kad sezono metu jos išlaikymas atsieis apie 3 000 eurų per mėnesį.
Vizijose – ledas po kupolu
A. Blažinsko teigimu, čiuožykla būsianti atvira ne tik ledo ritulininkams, bet ir visiems ledo mėgėjams, turės išsilaikyti, todėl jau dabar svarstoma įvesti simbolinį mokestį už pramogavimą joje.
Tokį mokestį taiko ir Rokiškio savivaldybė. Ji yra įsigijusi ledo šaldymo įrangą, todėl Rokiškio ledo arena veikia keletą mėnesių per metus. Tačiau ji neturi stoginės, todėl irgi priklausoma nuo oro sąlygų.
A. Blažinskas prasitaria, kad Panevėžio ledo ritulininkai tikisi neapsiriboti vien šaldymo įrangos įsigijimu ir stoginės surentimu. Jie viliasi, jog ateityje stoginę pakeistų visą ledo areną dengiantis kupolas. Kol kas tokia sportininkų idėja Panevėžiui atrodo per didelė prabanga – tokio kupolo 1 kvadratinis metras kainuoja 75 eurus be PVM, o iš viso reikėtų uždengti 2 500 kvadratinių metrų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
