Gamtos stichijos šėlsmą kartą jau patyrę sodų bendrijos „Ekranas 2“ žmonės vėl šaukiasi specialiųjų tarnybų pagalbos. Lėvens ir Nevėžio upes jungiančiame Sanžilės kanale užsikimšus ledų sangrūdoms, vanduo pavojingai priartėjo prie gyvenamųjų sklypų.
Ledų sangrūdoms sukausčiusios maždaug kilometro ilgio Sanžilės atkarpą, vanduo kanale pakilo per 1,5 metro.
Sodų bendrijos gyventojams ketvirtadienio naktis buvo nerami. Vakarop apie 17 val. Sanžile pradėjusiems plaukti ledams kelią užtvėrė didelė lytis ties tiltu iš Bernatonių į sodų bendriją. Dėl susidariusio kamščio vanduo sparčiai pradėjo tvinti. Pasak bendrijos pirmininko Romo Siriūno, vandeniui tebuvo likę pakilti mažiau nei metrą, kad plūstelėjęs apsemtų asfaltuotą kelią, skiriantį Sanžilę nuo sodininkų sklypų.
„Jei vanduo pasiektų kelią, sodams – baigta. Skęstume“, – baiminosi R. Siriūnas.
Sunerimę gyventojai išsikvietė ugniagesius gelbėtojus. Šiems atvykus, ledų sangrūdos buvo sukausčiusios maždaug kilometro ilgio Sanžilės atkarpą. Imtis kraštutinių priemonių apsaugant gyventojų turtą gelbėtojams neprireikė. Apie 20.30 val. vanduo atslūgo apie metrą, tačiau dar vakar situacija išliko grėsminga.
„Ledų sangrūdos lieka ir situacija toliau stebima“, –„Sekundei“ teigė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Vilma Vaiginytė.
Dar tarpukariu statytoje Sanžilės užtvankoje jau poroje vietoje vanduo pragraužė skyles. Sodininkai neabejoja: neremontuojamą įrenginį vieną dieną vanduo išvers ir jų sklypai atsidurs po vandeniu.
Iš krantų išplaukusias ledų sangrūdas įvertinęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakšas patikino, kad kilus realiam pavojui gyventojų turtui, aplinkosaugininkai neprieštarautų sprendimui sprogdinti ledų sangrūdas.
„Ar svarbiau kelios į orą išlėkusios žuvys, ar žmogui stichijos daroma žala?“ – teigė V. Jakštas.
Upę vaduos patys
Kol iš Sanžilės krantų išplaukusios ledų sangrūdos nepasiekė vos už metro dviejų esančio kelio, specialistai dar buvo linkę leisti gamtai susitvarkyti pačiai. Tačiau sodininkai kėsinosi stverti laužtuvus ir patys vaduoti upę iš ledų.
„Tereikia vieną lytį ties tiltu užstrigusią pradaužyti ir ledai išplauktų. Ugniagesiai atvažiuoja, pažiūri, bet nieko nedaro. Mus gelbsti tik tai, kad nelyja. Gamtai turime dėkoti, daugiau niekam. Jei pradėtų lyti, sodams galas. Su valtimis plauktume“, – nuogąstavo netoli Sanžilės gyvenantis Valentas.
Vyras ironizavo, kad nors rizikuotų lipdamas ant ledo lyčių, bet sodininkus tikrai nuo grasinančio potvynio išgelbėtų. O jie jau gerai žino, ką reiškia laiku nesuvaldyta pavasarinė stichija. Prieš šešetą metų Sanžilėje susigrūdus ledams, sodai paskendo. Pats Valentas pamena tuomet iki savo namų nebegalėjęs privažiuoti – brido apsiavęs žvejo batais. Tąkart pasisekė tiems, kurių namuose įrengti rūsiai. Jų neturėjusieji neteko nemažai turto – kambariuose plaukė baldai, vanduo sėmė virykles, šaldytuvus.
Ledus sustabdo tiltas
Rajono Savivaldybės civilinės saugos specialistai ir ekologai tvirtina, kad šįkart didelio pavojaus nėra ir kol kas ledų daužyti nereikia. Anot rajono mero Povilo Žagunio, tokia ledų sangrūda susidarė ir dėl gamtos sąlygų, ir pačių sodininkų veiklos.
Pasak mero, ledų sangrūdos nesusidarytų, jei nebūtų tilto, vedančio iš Bernatonių į sodų bendriją. 2010-aisiais sodai plaukė irgi dėl ties tiltu susigrūdusių ledų. Tąkart žmones nuo potvynio gelbėjo iš Kauno atvykę J. Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai, trotilu sprogdinę ledo lytis.
Tiltą, užtveriantį kelią plaukiantiems ledams, kadaise surentė buvusi „Ekrano“ gamykla, taip gerokai sutrumpinusi kelią sodininkams. P. Žagunis įsitikinęs, kad dėl to tilto ateityje vėl kiltų didelių rūpesčių, jei susidarytų gilus sniego sluoksnis ir didelės ledų sangrūdos.
Vandeniui Sanžilėje teliko pakilti mažiau nei metrą, kad plūstelėjęs apsemtų asfaltuotą kelią, skiriantį kanalą nuo sodininkų sklypų.
„Viskas gamtoje išspręsta, bet įsikišęs žmogus padarė tokių klaidų, kurių gamta paskui nedovanoja. Jei nebūtų to tilto, dabar ledai lengvai išplauktų į Nemuną“, – bėdą mato P. Žagunis.
Gresia antroji griūtis
„Ekrano 2“ sodininkai jaučiasi priklausomi nuo atsitiktinumo. Jų kantrybę bando ne tik pavasarį susigrūdantys ledai. Dar didesnę baimę kelia ties sodų bendrija tarpukariu pastatyta Sanžilės užtvanka. Neprižiūrimą įrenginį, anot pirmininko R. Siriūno, jau poroje vietoje pragraužęs vanduo. Sodininkai neabejoja: vieną dieną vanduo išvers šią užtvanką ir jų sklypai atsidurs po vandeniu.
„Didžiausias pavojus pavasarį, kai tokios ledų sangrūdos eina“, – svarstė prie patvinusios Sanžilės susirinkę sodininkai.
Panevėžio rajone panaši nelaimė nutiko 2014-ųjų gegužę, kai Krekenavoje griuvus užtvankai išsiliejo 25 tūkst. kub. m vandens. Maudykloje prie užtvankos poilsiavę vietiniai tuomet pasakojo, jog užtvankos įrenginiai sugriuvo žaibiškai, nepraėjus nė penkioms minutėms po to, kai jie išlipo į krantą. Kiek tolėliau Nevėžyje maudęsi žmonės irgi buvo priversti sprukti iš maudyklos, kai pamatė atsiritančią didžiulę purvino vandens bangą.
Mūšis raštais
Sunerimę dėl nesandarios „Ekrano 2“ užtvankos, sodų bendrijos gyventojai į rajono Savivaldybę kreipėsi dar spalį. Šioji nerado kuo paguosti potvynio besibaiminančių žmonių. Rajono meras teisinasi, esą Savivaldybė neturinti teisės remontuoti griūvančio įrenginio, nes šis – AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ nuosavybė. P. Žagunio teigimu, įmonei priklauso per Sanžilę nutiestas siaurojo geležinkelio tiltas, o po juo esanti užtvanka yra kompleksinė tilto dalis.
Į Savivaldybės raštą, kad sugriuvus užtvankai būtų padaryta didelė žala Lėvens upei ir gyventojams, „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė atsakymą, kuris, anot mero, yra „visiškas vandens atpylimas“.
Įmonės rašte teigiama, esą bet kokie Sanžilės tvarkymo darbai reikalauja kompleksiškai tvarkyti visą upę, o įrengti upės slenksčiai netarnauja viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo veiklai.
„Todėl negalime imtis pažeisto ir nesandaraus Sanžilės dirbtinio slenksčio tvarkymo darbų“, – rajono valdžiai išaiškino „Lietuvos geležinkeliai“.
Geležinkelininkams atsiribojus nuo jiems nereikalingos užtvankos, rajono valdžia irgi kratosi už ją atsakomybės. P. Žagunis įrodinėja, jog griūvantis įrenginys priklauso ne Savivaldybei, o yra kompleksinė nebenaudojamo siaurojo geležinkelio tilto dalis.
Vaikai kapstytųsi upės dugne
Geležinkelininkams atsiribojus nuo jiems nereikalingos užtvankos, rajono Savivaldybė irgi kratosi už ją atsakomybės.
„Rekonstruoti užtvanką yra didžiulis ir labai brangus darbas. Tas statinys labai sudėtingas, jo rekonstrukcijai reikia ruošti išsamų detalųjį projektą. Visa hidrotechninė statyba ypatinga, brangi ir sudėtinga. Tą statinį mums remontuoti?“ – nuo Savivaldybės naštą bando nuimti P. Žagunis.
Anot jo, užtvankai išgriuvus, didesnių nuostolių patirtų ne sodininkai, o regionas. Sanžilės kanalas jungia Lėvenį, įtekantį į Dauguvos (Latvija) baseiną, ir Nevėžį, tekantį į Nemuno baseiną.
Kad apribotų vandens patekimą iš Lėvens į Nemuną, tarpukariu ir buvo pastatyta užtvanka. Jai sugriuvus, mero teigimu, vandens lygis per metrą pakiltų tik trumpam. Esą nuslūgus sodininkai netgi gyventų ramiau – potvyniai jiems nebegrėstų. Tačiau pasekmes greitai pajustų Lėvuo.
„Užtvanką paleidus, Sanžilėje vandens padaugėtų, bet vasarą Lėvuo ties Pasvaliu būtų toks sausas, kad jame vaikai smėlį kapstytų“, – tikina rajono vadovas.
Po vandeniu nesileis
Investuoti į sodininkams potvyniu grasinančią išgraužtą užtvanką nenusiteikusi Savivaldybė rengiasi toliau atakuoti raštais įvairias instancijas. P. Žagunis žada dar kartą kreiptis į geležinkelininkus ir ministerijas.
„Lietuvos geležinkeliai“, kaip statinio šeimininkai, turi imtis priemonių. Galų gale bent ekspertizę atlikti, pasakyti, kiek užtvanka dar laikys ir kaip bus sprendžiama problema“, – aiškina P. Žagunis.
Toks rajono vadovo atkaklumas keistas „Lietuvos geležinkeliams“. Įmonei nesuprantama, kodėl ji, besirūpinanti geležinkelių infrastruktūra, turėtų leistis po vandeniu.
Pasak jos atstovo Vidmanto Gudo, bendrovei priklauso tik pats neveikiančio siaurojo geležinkelio tiltas per Sanžilės kanalą.
„Užtvanka bendrovei nepriklauso, tad jos būklės, saugumo ar rekonstravimo būtinybės pakomentuoti negalime“, – „Sekundei“ teigė V. Gudas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
