Lietuvos statistikos departamentui šios savaitės pradžioje paskelbus, kad šalies ūkis antrą šių metų ketvirtį paaugo 2,1 proc., šis rezultatas buvo sutiktas prieštaringai. Vieni ekonomistai tai pavadino kaip pakankamai solidų rezultatą, kiti įžvelgė iki Lietuvos atsiritusias euro zonos problemas.
Be abejonės, pirmo metų ketvirčio Lietuvos ūkio augimo tempas, siekęs 3,9 proc., sunkmečio apimtų kitų Europos šalių kontekste atrodė įkvepiančiai. Todėl naujausi statistiniai duomenys, parodę beveik du kartus sulėtėjusį augimą per antrą ketvirtį, galėjo sukelti tam tikrą nusivylimą.
Geresnių rezultatų tikėjosi ir ekonomistai. Rezultatų skelbimo išvakarėse „Bloomberg“ surengta ekonomistų apklausa parodė, kad pagal nuomonių vidurkį ekonomikos augimas turėjo siekti 3 proc. O pesimistiškiausią įvertį pateikęs specialistas tikėjosi bent 2,5 proc. siekusio Lietuvos ūkio augimo per antrą metų ketvirtį. Tad galima pajuokauti, kad naujausi duomenys pralenkė net niūriausias prognozes.
Nors kol kas situacija nėra tokia bloga. Kaip teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė, dabartiniame niūrokame ES ekonomikos augimo žemėlapyje tai gana solidus rezultatas. Daugelis kitų ES šalių, išskyrus artimiausias Lietuvos kaimynes, nei šį ketvirtį, nei apskritai šiais metais negalės pasigirti ir per 1 proc. persiritusiu ūkio augimu.
Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių prastesnį rezultatą negu tikėtasi, buvo neplanuotas, penkias savaites trukęs naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ remontas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, šis veiksnys iš BVP augimo galėjo atimti 0,5 procentinio punkto. Atmetus šį veiksnį eksporto augimas antrą šių metų ketvirtį išliko teigiamas ir sudarė 10 proc., tiesa, vidaus vartojimo augimas lėtėjo, o mažmeninės prekybos augimas krito žemiau 5 proc. ribos.
„Danske“ banko vyriausioji ekonomistė Violeta Klyvienė į situaciją buvo linkusi žvelgti kiek pesimistiškiau ir teigė, kad neišvengiamas eksporto ir vartojimo lėtėjimas per pirmą pusmetį turėjo lemti prastėjančius ūkio augimo rodiklius. „Naivu buvo tikėtis, kad įtampa finansų rinkose ir blogėjanti padėtis euro zonoje neturės įtakos vartojimui bei investicijoms“, – savo komentare rašė ji.
Vis dėlto panikuoti dėl antros krizės bangos Lietuvoje gali būti per anksti. Trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai neabejotinai bus geresni dėl vėl į rikiuotę grįžusios naftos perdirbimo gamyklos. Juos į viršų turėtų timptelėti ir rekordiniai žemės ūkio rezultatai šįmet. Dar vienu teigiamu veiksniu gali tapti silpnėjantis euras ir pingančios šalies eksportuotojų prekės trečiųjų šalių rinkose, pavyzdžiui, Rusijoje. Tai, kad Europos krizei iki šiol sugebėjo atsispirti viena pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių Vokietija, taip pat turėtų būti teigiamas veiksnys šalies ūkiui.
V. Tauraitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad statistiškai bendrojo vidaus produkto apimtis per pirmąjį 2012 m. pusmetį praktiškai prilygo atitinkamam 2008 m. laikotarpiui. Tad galima sakyti, kad šalies ekonomika jau yra pasiekusi ikikrizinį lygį, bet yra kur kas sveikesnės būklės negu anuomet.
Kol kas metinių šalies ūkio augimo prognozių nei SEB, nei „Danske“ banko ekonomistai nepersvarstė ir tikisi atitinkamai 3,5 ir 2,7 proc. sieksiančio rezultato. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ Lietuvai žada kuklesnį 2,4 proc. sieksiantį ekonomikos augimą šiais metais. Bet norint tiksliau nuspėti, kokio dydžio raumenis pademonstruos šalies ūkis, teks vadovautis posakiu, kad viščiukai skaičiuojami rudenį, ir palaukti trečio metų ketvirčio duomenų.
