Protestai dėl turtinės nelygybės neaplenkė ir Paryžiaus. Ant plakato užrašas: „Pinigai ar gyvybė?“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, nuo 1980 metų gaunamų pajamų skirtumai išaugo daugelyje išsivysčiusių šalių, rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“. Šią savaitę pasirodžiusi EBPO ataskaita skelbia, kad skirtumai tarp turtingųjų ir vargingųjų pajamų yra didžiausi per paskutinius 50 metų.
Tačiau nors per 30 metų daugelyje EBPO valstybių nelygybė tapo kur kas ryškesnė, Prancūzijoje ji beveik nesikeitė. 2006 metais 10 proc. turtingiausių prancūzų gyvenimo lygis buvo septynis kartus didesnis nei 10 proc. vargingiausių Prancūzijos gyventojų.
Išsivysčiusiose šalyje šis vidurkis pakilo nuo septynių iki devynių. „Le Monde“ pastebi, kad 1985 metais Prancūzijos turtingųjų ir vargšų pajamos skyrėsi 8 kartus, o 1995 metais – 6 kartus. EBPO Prancūzijos stabilią padėtį aiškina tuo, jog nuo 1990 iki 2006 metų 1 proc. turtingiausių prancūzų pajamų dalis bendrame gautų pajamų katile padidėjo tik nežymiai – nuo 8,2 iki 8,9 proc. Anglosaksų šalyse ši dalis padvigubėjo.
EBPO teigimu, skirtumai tarp prancūzų algų nedidėjo, nes mažėjo tiek turtingųjų, tiek vargingiausių gyventojų dirbtas darbo laikas. Priešingai, daugelyje išsivysčiusių šalių nedideles algas gaunantys gyventojai dirbo mažiau, o tie, kurie ir taip džiaugėsi nemenku atlyginimu, dirbo daugiau. Be to, Prancūzijoje viešasis sektorius, kuriam skiriama 16 proc. BVP, taip pat kur kas labiau nei kitose šalyse padeda išlyginti skirtumus. „Le Monde“ taip pat kalba apie prancūzišką socialinių ir pajamų mokesčių sistemą, padedančią atsverti skirtumus. Tiesa, dabar pajamų mokestis Prancūzijoje atlieka mažesnį perskirstymo vaidmenį nei, pavyzdžiui, 1990 m.
„Neteisingumo rekordai“ priklauso Izraeliui, Turkijai ir JAV. 10 proc. turtingiausių amerikiečių uždirba vidutiniškai 14 kartų daugiau nei 10 proc. vargingiausių šalies gyventojų. Italijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėje Karalystėje šis skaičius yra 10, o Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje – 6. Meksikoje ir Čilėje turtinguosius ir varginguosius skiria net 25 „bedugnės“, tačiau EBPO pastebi, kad nelygybė šiose šalyse pradeda mažėti.
Ataskaita paneigia teoriją, kad ekonomikos augimas automatiškai atneša naudos vargingiausiems gyventojams. „Le Monde“ pateikia JAV pavyzdį. 1980 m. 10 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių darbininkų pajamos buvo 3,8 kartų didesnės nei 10 proc. vargingiausių šalies darbininkų. 2008 m. šis skirtumas pašoko iki 5 kartų.
EBPO ragina vyriausybes, kad šios kuo greičiau imtųsi priemonių užkirsti kelią sparčiai didėjantiems skirtumams tarp gyventojų. „Socialinis susitarimas pradeda trūkinėti daugelyje šalių“, – ataskaitą cituoja prancūzų dienraštis.
