Jeigu N. Sarkozy nepavyktų laimėti rinkimų, jis greičiausiai pasitrauktų iš politikos.
„Aš suskaičiavau, kad mes dviese buvome vedę septynis kartus!“ – šią frazę ištarė Nicolas Sarkozy, dar prieš Kalėdas sutikdamas keturiskart vedusį buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroderį.
Pastaruoju metu Prancūzijos vadovas vis dažniau prašo buvusio vokiečių kanclerio patarimų. Šiam labiausiai Europoje gerbiamam socialdemokratų reformatoriui grėsė nebūti perrinktam po pirmos kadencijos. 2002 m. rinkėjų nusivylimą šiuo politiku puikiai atspindėjo nuomonių apklausos. Tačiau G. Schroderis laimėjo. Ir būtent per savo antrąją kadenciją jis įgyvendino „istorines reformas“, leidusias Vokietijai atgauti konkurencingumą, kuris šiandien įkvepia ir Prancūziją, rašo „Le Figaro“.
Apie tokį scenarijų svajoja ir N. Sarkozy. Tą patį žiemos vakarą G. Schroderis prasitarė, jog socialistų lyderio Francois Hollande’o programa jo toli gražu nežavi, ir sveikino N. Sarkozy su pensijų reforma. G. Schroderis taip pat pasidalino savo 2002 m. patirtimi. Jis kalbėjo apie energingą rinkimų kampaniją, precedento neturėjusius potvynius Šiaurės Vokietijoje, kur jis skubėdamas skrido teikti pagalbos. Tačiau buvęs vokiečių kancleris atkreipė dėmesį, jog jo kova gali būti sunkiai lyginama su ta, kuri laukia N. Sarkozy. Mat Prancūzijoje prezidento rinkimų rezultatą lemia ne tiek politinės galios santykiai, kiek kandidatų asmenybės.
Pasak „Le Figaro“, N. Sarkozy prasitarė, kad „ant popieriaus“ jis jau pralaimėjo dar neįvykusius rinkimus. Tačiau nemažai vilties jam suteikia sunkūs krizės laikai. Kitaip tariant, prancūzai gali pasirinkti tą kandidatą, kuris jiem suteikia daugiau pasitikėjimo, o F. Hollande’as niekada neturėjo realios valdžios.
N. Sarkozy savo artimai aplinkai yra sakęs, kad jis pats bus atsakingas už dar neprasidėjusios rinkiminės kampanijos organizavimą. Prezidento argumentas – vieną kartą jis jau įrodė, kad gali tai padaryti pats. Oficialiai dabartinis šalies vadovas dar nėra iškėlęs savo kandidatūros. Pasak prezidento, prancūzai nori, kad jis „kentėtų iki galo“. Be to, ir patys prancūzai, N. Sarkozy teigimu, dar nėra nusiteikę rinkimams.
Paklaustas, koks bus jo rinkiminės kampanijos „receptas“, N. Sarkozy minėjo, jog rinkimų rezultatus lems ne tik nuoseklus rinkėjams rūpinčių trijų ar keturių problemų sprendimas, bet ir kandidato temperamentas. Galima tikėtis, kad visi kandidatai rinkėjams pirš Prancūzijos, kaip iš pelenų pakilusio fenikso, mitą.
Tiesa, likus trim mėnesiams iki pirmojo rinkimų turo, net ir N. Sarkozy sąjungininkai pradeda dvejoti: Prancūzija prarado aukščiausią – AAA – skolinimosi reitingą, nuomonių apklausos rodo nesitraukiantį F. Hollande’o pirmavimą, o nedarbas šalyje pasiekė aukščiausią lygį nuo 1999 m.
Tačiau pesimistinės nuotaikos N. Sarkozy neslegia. „Le Figaro“ pastebi, kad šalininkus jis stebina demonstruojama ramybe, fizine ištverme, o svarbiausia – geru nusiteikimu. Jis dega nekantrumu pradėti savo rinkiminę kampaniją, kad kuo greičiau galėtų atgaivinti šalininkų ir rinkėjų entuziazmą.
Vis dėlto, rinkimų finišo tiesiojoje gali laukti ir pralaimėjimas. Šios perspektyvos atžvilgiu, pasak „Le Figaro“, N. Sarkozy atrodo nusiteikęs ramiai. Nokauto atveju dabartinis prezidentas pasitrauks iš politikos pasaulio. Sulaukęs 56-erių ir jau spėjęs pasėdėti prezidento krėsle, N. Sarkozy nemano, kad galėtų siekti ko nors daugiau.
