(AFP nuotr.)
Kinijos turistų maršrutuose Lietuvos nėra.
Praėjusiais metais Europą aplankė maždaug 65 mln. turistų iš Kinijos. Atvykėliai paprastai neskaičiuoja išlaidų pramogoms ir prabangiems niekučiams, tačiau Lietuvos turizmo sektorius tokiais svečiais negali pasigirti – prieš kelerius metus kurpti planai pritraukti daugiau turistų iš Azijos vangiai pildosi, o ir patys kinai nebereiškia noro vežti tautiečius į Lietuvą.
Turistų srautai tiek į Lietuvą, tiek į Baltijos šalių regioną kasmet didėja. Tačiau bendras jų skaičius išlieka nereikšmingas. Praėjusiais metais šalies apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 5,5 tūkst. turistų iš Kinijos. Kiek daugiau kinų apsilankė Latvijoje – 5,8 tūkst., o daugiausiai jų aplankė Estiją – 8,5 tūkstančio.
Prieš metus kalbėta, jog turistų iš Kinijos srautus padidintų tiesioginis skrydis Pekinas-Vilnius, tačiau šiandien nei Valstybinis turizmo departamentas (VTD), nei Vilniaus oro uostas negali atsakyti, kada tokie planai galėtų tapti realybe.
Praėjusių metų vasarą Lietuvoje lankėsi 40 Kinijos turizmo įmonių atstovai. Tačiau VTD neturi informacijos apie konkrečius Kinijos turizmo agentūrų žingsnius. „Šiandien nėra numatyta jokių konkrečių renginių derinimo ar verslo misijų, turizmo plėtros užmojų. Siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su Kinijos turizmo sektoriumi, tačiau tai – dar tik planai“, – kalbėjo Dalius Kontrimavičius, VTD atstovas spaudai.
Sunkus susisiekimas – svarbi priežastis, kodėl šalis nesulaukia didelio Azijos turistų dėmesio. Jolanta Beniulienė, Vilniaus turizmo informacijos ir konferencijų centro direktorė, teigė, jog kinai į Lietuvą atvyktų, jei būtų sudarytos sąlygos skristi didelėms grupėms: „Į didžiuosius Europos miestų oro uostus atvyksta dideli lėktuvai, tačiau nuo kokio Frankfurto iki Vilniaus skraido tik maži, komplikuojantys gausių turistų grupių kelionę.“
J. Beniulienė mano, jog susisiekimas – tik vienas problemos elementų. Kur kas geresnes nei Lietuvoje susisiekimo oro transportu sąlygas turi Latvijos sostinės oro uostas, tačiau gausiu turistų būriu šalis taip pat negali pasigirti.
2010 m., kuomet Kinija kvietė į pasaulinę parodą „Expo“, Lietuvos turizmo verslo atstovai trynė rankas, jog ten užmegzti kontaktai bei dalyvių ir lankytojų susidomėjimas cepelinų, krepšinio ir alaus šalimi privilios turistų iš Azijos. J. Beniulienės teigimu, realiai šalies turizmo sektorius kol kas nesiorientuoja į atvykėlius iš Azijos kraštų – strateginiai planai ir jų įgyvendinimas yra ilgi, brangūs ir ne itin greitai atsiperkantys.
VTD atstovas D. Kontrimavičius teigė, jog viena pagrindinių problemų – mažas šalies žinomumas: „Kaip pagrindinę mažo atvykstančių turistų skaičiaus priežastį galėtume įvardinti menką Lietuvos, kaip kelionių krypties žinomumą šioje šalyje. Taip pat Lietuva viena individualiai yra pernelyg maža keliones Europoje planuojantiems Azijos gyventojams.“
Gausiausiai kinai lankosi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje ir aplinkui jas esančiose šalyse.
Pyragą dalinsis kiti
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje apsilankiusi kinų žurnalistų delegacija paruošė reportažų, kurie buvo transliuojami ne tik internete, bet ir televizijos laidose. Teigiama, jog šios informacijos pasiekiamumas buvo didelis, tačiau ji per daug nesudomino nei turistų, nei kelionių organizatorių.
J. Beniulienė sutinka, jog Lietuva per maža turistų srautams iš Kinijos – patraukliausiai kraštą būtų galima pristatyti kartu su Latvija ir Estija. Kalbos apie galimybę vieningai reprezentuoti Baltijos kraštą pasaulio turistams, sklando seniai, tačiau proveržis šioje srityje dar neįvyko.
Praėjusiais metais Europą aplankė maždaug 65 mln. turistų iš Kinijos, remiantis preliminariais duomenimis. Avykėliai neskaičiuoja išlaidų vietinėms pramogoms ir prabangiems niekučiams, tačiau šiais džiaugsmais Lietuvos turizmo sektorius negali pasigirti – prieš kelis metus kurpti planai apie turistų iš Azijos šalies pritraukimo galimybes, vangiai pildosi.
Tiesa, turistų srautai tiek į Lietuvą, tiek į Baltijos šalių regioną kasmet didėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Praėjusiais metais šalies apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 5,5 tūkst. turistų iš Kinijos. Metus prieš tai jų sulaukta 66,9 proc. mažiau. Kiek daugiau praeitąmet kinų apsilankė Latvijoje – 5,8 tūkst., daugiausiai jų aplankė Estiją – 8,5 tūkstančio.
Prieš metus kalbėta, jog turistų iš Kinijos srautus netrukus padidins tiesioginis skrydis Pekinas-Vilnius, tačiau šiandien nei Valstybinis turizmo departamentas (VTD), nei Vilniaus oro uostas negali atsakyti, kada tokie planai galėtų tapti realybe.
Tiesa, tiesioginis skrydis – vienas kinų turizmo plėtros komponentų. Praėjusių metų vasarą Lietuvoje lankėsi 40 Kinijos turizmo operatorių įmonių. Tuomet planai plėsti kinų turizmo žemėlapį buvo itin palankūs Lietuvai, bet kalbos ir liko kalbomis. VTD neturi informacijos apie konkrečius Kinijos turizmo agentūrų žingsnius. „Šiandien nėra numatyta jokių konkrečių renginių derinimo ar verslo misijų, turizmo plėtros užmojų. Siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su Kinijos turizmo sektoriumi, tačiau tai – dar tik planai“, – kalbėjo Dalius Kontrimavičius, VTD atstovas spaudai.
Sunkus susisiekimas – bene pagrindinė priežastis, kodėl šalis nesulaukia didelio Azijos turistų dėmesio. Jolanta Beniulienė, Vilniaus turizmo informacijos ir konferencijų centro direktorė, teigė, jog kinai į Lietuvą atvyktų, jei būtų sudaryos sąlygos skristi didelėms grupėms: „Į didžiuosius Europos miestų oro uostus atvyksta dideli lėktuvai, tačiau nuo kokio Frankfurto iki Vilniaus skraido tik maži, komplikuojantys gausių turistų grupių kelionę.“
Praėjusiais metais kalbėta, jog reguliarus reisas Pekinas-Vilnius kas savaitę galėtų atgabenti po 300 turistų iš Kinijos.
J. Beniulienė mano, jog susisiekimas – tik vienas problemos elementų. Kur kas geresnes nei Lietuvoje susisiekimo oro transportu sąlygas turi Latvijos sostinės oro uostas, tačiau gausiu turistų būriu šalis taip pat negali pasigirti.
2010 m., kuomet Kinija kvietė į pasaulinę parodą „Expo“, Lietuvos turizmo atstovai trynė rankas, jog ten užmegzti kontaktai bei dalyvių ir lankytojų susidomėjimas cepelinų, krepšinio ir alaus šalimi privilios turistus iš Azijos. Deja, norimo avanso nesulaukta.
J. Beniulienė teigė, jog šalies turizmo sektorius kol kas nesiorientuoja į atvykėlius iš Azijos kraštų – strateginiai planai ir jų įgyvendinimas yra ilgi, brangūs ir ne itin greitai atsiperkantys.
Lietuva kol kas pasmerkta būti menku ir ne itin patraukliu tašku Europos turizmo žemėlapyje. D. Kontrimavičius teigė, jog viena pagrindinių problemų yra – mažas šalies žinomumas: „Kaip pagrindinę mažo atvykstančių turistų skaičiaus priežastį galėtume įvardinti menką Lietuvos, kaip kelionių krypties žinomumą šioje šalyje. Taip pat Lietuva viena individualiai yra pernelyg maža keliones Europoje planuojantiems Azijos gyventojams.“
Tiesa – gausiausiai kinai lankosi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje. Nuskyla ir aplinkinėms šalims, tačiau Rytų Europos šalys nėra itin patrauklios.
Pyragą dalinsis kiti
Šalies pasiekimai pažindinant Kiniją su Lietuva – pakankamai menki. Praėjusių metų pabaigoje apsilankiusi kinų žurnalistų delegacija paruošė reportažų, kurie buvo transliuojami ne tik internete, bet ir televizijos laidose. Teigiama, jog šios informacijos pasiekiamumas buvo didelis, tačiau informacija, kaip matoma, per daug nesudomino nei turistų, nei kelionių organizatorių.
Anot D. Butos, šalies turizmo galimybių pristatymui tolimose šalyse, įskaitant Japoniją, svarstomos galimybės kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis.
J. Beniulienė taip pat sutinka, jog Lietuva per maža turistų srautams iš Kinijos – patraukliausiai kraštą būtų galima pristatyti kartu su Latvija ir Estija. Kaip žinia, kalbos apie galimybę vieningai reprezentuoti Baltijos kraštą pasualio turistams, sklando seniai, tačiau ir čia, VTD teigimu, tėra tik planai.
Planuojama, jog kas metus turistų iš Kinijos skaičius Europoje didės penktadaliu. Apie tai, kiek kinų užklys į Lietuvą šiemet ar kitąmet, VTD nedrįsta spėlioti – keliautojų iš tolimosios Azijos keliai nežinomi.
