Algoms neliko
Metų pabaigos šventės gali būti skurdžios ne tik bedarbių
armijai, bet ir biudžetininkams. Prie vėluojančių atlyginimų jau įpratę iš
miesto kišenės gyvenantys darbuotojai baigiantis metams pinigų gali visai
negauti. Panevėžio savivaldybei trūksta 3 mln. litų biudžetinių įstaigų
darbuotojų atlyginimams už lapkritį išmokėti ir mokesčiams „Sodrai“ .
Savivaldybės ižde pristigo pinigų kultūros, sporto, socialinių
įstaigų, Savivaldybės darbuotojų ir netgi pačios miesto Tarybos narių darbo
užmokesčiui.
Tačiau labiausiai galvas skaudėti, ar sulauks pinigų prieš
Kalėdas, turėtų lopšelių-darželių darbuotojams. Vien jų atlyginimams
Savivaldybei teks ieškoti kone 2 mln. Lt.
„Padėtis tikrai sudėtinga. Ne tik darbo užmokesčiui lėšų
trūksta. Ir už šilumą, ir už elektrą esame skolingi“, – teigė Miesto
ikimokyklinių ugdymo įstaigų asociacijos vadovė, lopšelio-darželio „Pasaka“
direktorė Dalija Antanavičienė.
Jos vadovaujama įstaiga sumokėti darbuotojams už lapkritį
pritrūko apie 70 tūkst. Lt.
Metus sutrumpino
Lopšelio-darželio darbuotojai tuščiomis kišenėmis galėjo likti
jau gerokai anksčiau, jei nuo metų pradžios nebūtų taupę nemokamų atostogų ar
ligų sąskaita.
Kad metų pabaigoje pritrūks pinigų darbo užmokesčiui, pasak
direktorės, lopšeliai-darželiai žinojo dar vasarį. Jau tuomet tvirtinant šių
metų miesto biudžetą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nebuvo numatyta lėšų
paskutiniams dviem metų mėnesiams.
D.Antanavičienė liūdnai juokauja, kad sunkmečiu Savivaldybei
nuostolinga išlaikyti kvalifikuotus, todėl brangiai kainuojančius specialistus.
„Mūsų įstaigos pedagogų atlyginimai gana dideli – iš 30-ies
pedagogų net dešimt turi metodininko kvalifikaciją. Mokykloms daug paprasčiau,
jų mokytojams atlyginimai mokami iš mokinio krepšelio lėšų, o mums turi
Savivaldybė surasti iš savo biudžeto“, – teigė D.Antanavičienė.
Ar lopšelio-darželio darbuotojai sulauks atlyginimų dar prieš
Kalėdas, direktorė pripažįsta neturinti jokių garantijų. Ji tik viliasi, kad
Savivaldybė suras resursų sumokėti atlyginimams už lapkritį.
Miestui išgyventi – 36 Lt
Iš ko sumokėti biudžetininkams atlyginimus, kad Kalėdų stalas
neliktų tuščias, miesto Taryba svarstys jau kitą savaitę.
Pasak administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko, skylės
biudžete atsivėrė negaunant planuotų įplaukų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos
(VMI). Per dešimt mėnesių VMI Panevėžio savivaldybei nepervedė 18,4 mln. Lt.
Buvo dienų, kai VMI Savivaldybės biudžetą tepapildė 36 Lt.
Praėjusiais metais per dieną Savivaldybės iždą papildydavo apie
500 tūkst. Lt VMI pervedamų mokesčių.
„Tada galėjom atsiskaityti ir su rangovais, ir už miesto
tvarkymą, nekalbant jau apie atlyginimų išmokėjimą. O šiemet visose
savivaldybėse tokia pati situacija“, – teigė S.Karčinskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio apskrities
viršininko Aldo Skvarnavičiaus tvirtinimu, pagrindinio Savivaldybės pajamų
šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio surinkimas gerokai krito nuo rugsėjo.
Įplaukas į Savivaldybės skurdų biudžetą apkarpė ir lapkritį VMI įstaigoms ir
organizacijoms pradėta pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parama. Iš
Savivaldybės biudžeto paramos gavėjams Panevėžyje atiteks apie 900 tūkst. Lt.
A.Skvarnavičius prognozuoja, kad lėšų miesto biudžete turėtų
padaugėti gruodį, kai daugelis įstaigų savo darbuotojams išmokės atlyginimus iš
karto už du paskutinius metų mėnesius.
Rajonas skelbia pavojų
Panevėžio rajono savivaldybėje tiksi dar didesnė finansinė
bomba. Jos sprogimas paralyžiuotų lopšelių-darželių, mokyklų, vaikų ir senelių
globos namų, kultūros įstaigų darbą.
Savivaldybė iš Finansų ministerijos nesulaukia daugiau kaip 9
milijonų litų savarankiškoms funkcijoms vykdyti – minėtų įstaigų darbuotojams,
išskyrus pedagogus, algoms mokėti, atsiskaitymams už komunalines paslaugas:
vandenį, elektrą, šildymą, taip pat ryšio paslaugas.
Pinigų taip pat nėra moksleiviams vežioti.
Kiek skirti pinigų, buvo suplanuota pačios Finansų
ministerijos. Iš viso per metus Panevėžio rajono savivaldybei savarankiškoms
funkcijoms vykdyti buvo numatyta 25 milijonai litų.
Rajono Savivaldybės biudžete, kuris šiemet po sumažinimo yra
89,7 milijono litų, tai – nemaža suma.
Iš 25 milijonų Lt Savivaldybę pasiekė daugiau kaip pusė –
maždaug 15 milijonų Lt, o dar per 9 milijonus Lt tarsi pakibo ore.
Finansų ministerija teisinasi nesulaukianti planuotų įplaukų iš
didžiųjų miestų savivaldybių, todėl negalinti atseikėti dotacijų mažesnėms.
Rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė
sakė, kad yra reali grėsmė, jog jau lapkričio mėnesį nebus iš ko sumokėti algų
įstaigų darbuotojams, o kol kas palyginti nedideli ir iki šiol dengti
įsiskolinimai už komunalines paslaugas gerokai išaugs.
Iki šiol Savivaldybė, nors ir nelengvai, bet dūrė galą su galu:
skolinosi iš mokinio krepšelio lėšų, iš Finansų ministerijos gavo 480 tūkstančių
litų paskolą, nors prašė 2 milijonų.
Vedėjos teigimu,daugiau skolintis iš mokinių krepšelio
nebegalima, nes nėra jokių garantijų, kad metų pabaigoje pavyks skolą grąžinti.
G.Šarkiūnienė sakė, kad Savivaldybė nusiuntė raštą Finansų
ministerijai – informavo apie susidariusią sudėtingą situaciją ir prašė padėti
ieškoti būdų, kaip ją išspręsti, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukė.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 18 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
P.Luko nuotr. Dirba už ačiū. Labiausiai galvas
dėl atlyginimų skauda ikimokyklinių įstaigų darbuotojams. Savivaldybių
biudžetuose jų darbo užmokesčiui pinigų neliko.
