Neteisybė už penkis litus
Panevėžio kultūros lopšys Bendruomenių rūmai – be meno mėgėjų kolektyvų? Scenarijus įmanomas, jei Savivaldybės įstaiga iš šokti, dainuoti ar groti norinčių panevėžiečių nesiliaus rinkusi mokesčio – po penkis litus už kiekvieną kolektyvo narį. Kitos vietos muzikuoti ieškantiems menininkams nesuprantama, kodėl privalo susimokėti už tai,
kad Lietuvos ir užsienio festivaliuose ir šventėse atstovauja Panevėžiui ir netgi tiems paties Bendruomenių rūmams.
Ne vieną muzikuojančių meno mėgėjų skundą dėl renkamo, nors ir simbolinio, mokesčio gavusios Savivaldybės specialistai aiškina, kad komunizmo laikai seniai praėjo – už dyką neleidžiama ne tik žiūrėti į scenoje dainuojančiuosius, bet ir dainuoti.
Apie keturiasdešimt narių turintis Tremtinių choras už tai, kad triskart per savaitę repetuoja po Bendruomenių rūmų stogu, per mėnesį į įstaigos biudžetą sumoka apie 200 litų.
Choro vadovės Giedrės Baltuškienės teigimu, net ir 5 litai kiekvienam nariui – nemaži pinigai.
„Ne vieną kartą kreipiausi į Savivaldybę dėl tokios neteisybės. Tie žmonės jau atkentėjo savo, jų ir pensijos sumažintos, o dabar sukandę dantis moka už tai, kad leistų dainuoti“, – piktinosi G.Baltuškienė.
Susimoka, kad dainuotų
G.Baltuškienė prašiusi valdininkų mokestį sumažinti bent jau iki simbolinio vieno lito, mat choristams ir taip nepigiai atsieina noras dainuoti. Į gastroles vykstantis kolektyvas pats ieško transporto, apmoka kelionės išlaidas. Piniginės ypač palengvėja, jei per mėnesį tenka rengti po kelis koncertus kituose miestuose.
Keisčiausia, anot G.Baltuškienės, kad Tremtinių choras visur prisistato atstovaujantis Panevėžio savivaldybės biudžetinei įstaigai – Bendruomenių rūmams. Taip išeitų, kad už jų garbę patys ir sumoka.
Sumažinti mokestį prašantiems choristams aiškinama, esą už surinktus pinigus įstaiga apmoka dalį komunalinių paslaugų – už išleistą vandenį, išdegintą elektros energiją.
Tokie argumentai G.Baltuškienei atrodo juokingi.
„Kiek per dvi repeticijos valandas vandens tualete išleidžiame? Ta pačia sale vienas po kito per dieną pasinaudoja keli kolektyvai, o valytoja vieną kartą išvalo. Už ką tuomet mes apie 200 litų sumokam?“ – logikos neįžvelgia choro vadovė.
Į tualetą nelaksto
Ko siekia Bendruomenių rūmai – paversti Panevėžį šokančiu, dainuojančiu miestu ar, atvirkščiai, numarinti meno mėgėjų kolektyvus?
Atsakymo ieško ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Verdenė“ vadovas Vytautas Petras Murauskas. Į gastroles nuvykusiems šokėjams net nepatogu prasitarti, kad patys padengia kelionės išlaidas, o ką jau kalbėti apie Bendruomenių rūmams mokamą nario mokestį.
V.P.Murauskas skaičiuoja, kad išvažiavimas į vieną koncertą kitame mieste kiekvienam šokėjui atsieina maždaug 50 litų. Būna, kad per mėnesį „Verdenės“ šokėjai kviečiami koncertuoti ne po vieną kartą – per metus suskaičiuoja apie 18–20 pasirodymų.
„Savaitgalį važiuosime į Marijampolę, už kelionę mokėsime 900 litų, gastrolės į Latviją – 1500 litų. Tie pinigai – tik iš pačių šokėjų kišenės ir dar tas nario mokestis, 60 litų per metus. Niekur Lietuvoje nėra tokios tvarkos kaip Panevėžy. Kai nuvažiuojam į gastroles, kiti kolektyvai iš mūsų juokiasi. Visi suvažiuoja už valdiškus pinigus, kultūros centrų sukrapštytus, tik mes kitokie“, – neteisybę įžvelgia V.P.Murauskas.
Anot jo, dvi šokėjų grupes po 20 narių turinti „Verdenė“ kas mėnesį į Bendruomenių rūmų iždą sumoka taip pat apie 180–200 litų.
Kolektyvo vadovas tvirtina, jog dukart per savaitę repetuojantys šokėjai už tokią sumą tikrai neišleidžia tualete vandens.
Visą
straipsnį skaitykite 2011 m. birželio mėn. 7 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Po Bendruomenių rūmų stogu verda
menininkų aistros: šokėjai ir dainininkai tvirtina tualete tiek vandens
nesunaudojantys, už kiek kas mėnesį sumokantys.
