V. Dombrovskis jau atvirai užsimena apie galimą susisiekimo ministro atleidimą.
Latvijos spauda šią savaitę aprašo ginčus dėl „airBaltic“ ateities, kuri kol kas atrodo labai miglota. Dėl to nesutarimų kyla jau ir pačios vyriausybės viduje. Yra ir gerų naujienų – remiantis vadovų apklausa, atlyginimai Latvijoje kitąmet nebemažės. Taip pat rašoma, kad daugelis Rygoje išmaldos prašančių elgetų yra patenkinti savo gyvenimu ir atsisako siūlomos pagalbos. Kita žinia – valstybei niekaip nesiseka parduoti ar bent išnuomoti buvusio sovietinės Latvijos KGB pastato Rygos centre.
Premjeras grūmoja susisiekimo ministrui
Nuo gegužės mėnesio besitęsiantys ginčai dėl finansinių problemų kamuojamos Latvijos nacionalinės skrydžių bendrovės „airBaltic“ gali virsti rimta vyriausybės krize. Daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdančios vyriausybės bei pivatiems akcininkams niekaip nepavyksta susitarti dėl „airBaltic“ gelbėjimo būdų.
Pasak susisiekimo ministro Uldžio Augulio, dėl kritusio pasitikėjimo „airBaltic“ vasarą neteko apie 70 tūkst. keleivių. Šiandien vyriausybė vėl bandys ieškoti gelbejimo rato aviacijos bendrovei. Tiesa, pasak dienraščio „Diena“, šios paieškos bus nelengvos, nes nerimas dėl „airBaltic“ pamažu virsta atviru premjero Valdžio Dombrovskio ir susisiekimo ministro U. Augulio konfliktu.
Ministrui liepta iki posėdžio pateikti keliasdešimt dokumentų apie padėtį „airBaltic“, taip pat auditorių išvadas apie bendrovės finansinę veiklą pernai. Išvados iki šiol nepatvirtintos bendrovės akcininkų tarybos.
Beveik neabejojama, kad ministras nesugebės pateikti visų reikalaujamų dokumentų, o premjeras jau atvirai užsimena apie galimą U. Augulio atleidimą iš pareigų. Tuo metu U. Augulis „Dienai“ sakė, kad „airBaltic“ būtinos papildomos investicijos – apie 300 mln. litų. Ministras žada siūlyti du galimus sprendimo būdus – arba vyriausybė skiria pusę šios sumos ir išsaugo savo kaip pagrindinės akcininkės statusą (52,6 proc. akcijų), arba būtina papildoma akcijų emisija.
Pasak ministro, bet kuriuo atveju būtina didinti „airBaltic“ įstatinį kapitalą, tuomet bendrovė galėsianti sėkmingai dirbti.
Tačiau ministras pripažįsta, kad „airBaltic“ sėkmingam darbui būtinus sprendimus priimti bus labai sunku, nes yra suinteresuotų asmenų ar grupuočių, visais įmanomais būdais siekiančių susilpninti valstybės įtaką bendrovei.
U. Augulis dienraščiui „Diena“ pateikė ir konkrečių pavyzdžių. Iki šiol nepatvirtintos auditorių išvados apie bendrovės finansinę veiklą pernai. Privatieji „airBaltic“ akcininkai sako negalintys tvirtinti išvadų, kol nežino, ar vyriausybė dalyvaus didinant bendrovės įstatinį kapitalą.
Tuo tarpu Premjeras V. Dombrovskis atsisako priimti konkrečius sprendimus dėl finansinės pagalbos „airBaltic“, kol nepatvirtintos auditorių išvados.
Pasak U. Augulio, šiuo metu tikrai nesvarstoma galimybė parduoti valstybei priklausančias „airBaltic“ akcijas.
Ekonomikos ministras Artis Kamparas ( kaip teigia dalis latvių politikų bei šalies žiniasklaida – didžiausias kilusio ažiotažo kaltininkas) dienraštyje „Dienas bizness“ ragina pirmiausia pakeisti „airBaltic“ vadovybę. Jo nuomone, dabartiniam bendrovės vadovui Bertoltui Flickui ir jo pavaldiniams būtų rizikinga patikėti valstybės pinigus.
Beje, „airBaltic“ pagrindinio privataus akcininko B. Flicko veikla pradėjus domėtis Kovos su korupcija biurui, jis jau keletą mėnesių gyvena Berlyne ir atvykti į Latviją žada tiktai gavęs saugumo garantijų.
A. Kamparo teigimu, taip pat būtina keisti valstybės bei „airBaltic“ privačių akcininkų sutartį, nes valstybės, pagrindinės akcininkės, įtaka bendrovei yra pernelyg maža.
Kitais metais atlyginimai Latvijoje nebemažės
„Niekas iš apklaustų 149 Latvijos įmonių vadovų 2012-aisiais nebemažins atlyginimų savo darbuotojams“, – remdamasi tarptautinės vadybos konsultacijų kompanijos „Hay Group“ duomenimis rašo „Neatkariga rita avize“.
Tiesa, atlyginimai didės tik nedidelei daliai dirbančiųjų ir ne daugiau kaip 10 proc. Vadinamaisiais „riebiaisiais“ metais ( prieš krizę) atlyginimai kasmet padidėdavo trečdaliu. 54 proc. apklaustų darbdavių teigia atlyginimus didinę ir šiais metais – maždaug 1,2 proc. Labiausiai atlyginimai didėjo Rygoje ir Kuržemėje, mažiausiai – Latgaloje.
Dienraštis taip pat pabrėžia, jog darbuotojai vis dažniau vertinami individualiai. Gerai dirbę, bet itin mažus atlyginimus iki šiol gaudavę darbuotojai kai kuriose įmonėse šiais metais buvo pamaloninti 10 proc. didesnėmis algomis.
Išmaldos prašantys elgetos atsisako pagalbos
„Latvijas avize“ rašo, kad daugelis sostinės gatvėse elgetaujančių žmonių teigia patys pasirinkę tokį gyvenimo būdą, o elgetavimą laiko paprasčiausiu darbu.
Rygos Dūmos speciali komisija kas savaitę tikrina elgetas miesto gatvėse, siūlo jiems pagalbą bei bando nustatyti šių žmonių tapatybė. Daugiau kaip du trečdaliai elgetų pagalbos atsisako, taip pat slepia savo tapatybę.
Prievarta nustatyti elgetaujančiųjų tapatybę draudžia įstatymai, o įstatymai nedraudžia elegetauti. Tad kovoti su į sostinę net iš Daugpilio, Maduonos ar Valmieros atvykstančiais elgetomis, pasak „Latvijas avize“, beveik neįmanoma.
KGB rūmai domina tik kino kūrėjus
Valstybės įmonei „Valstybės nekilnojamasis turtas“ nesiseka parduoti ar bent išnuomoti buvusio sovietinės Latvijos KGB pastato Rygos centre. Pagrindine to priežastimi laikoma daugeliui latvių siaubą iki šiol kelianti pastato istorija.
Dienraštis „Latvijas avize“ primena, kad „stūra maja“ (kampiniame name – namas stovi dviejų gatvių kampe) sovietų okupacijos metais buvo įsikūrusi centrinė KGB būstinė. Čia tardyti disidentai, kalinti bei kankinti vadinamieji „liaudies priešai“.
Paskelbus Latvijos nepriklausomybę pastatas atiteko valstybei, tačiau iki šiol jo nepavyksta nei parduoti, nei išnuomoti. „Valstybės nekilnojamasis turtas“ labiau linkęs pastatą išnuomoti, nes dar nesibaigus krizei jį parduoti būtų nuostolinga. Žiniasklaidoje kas mėnesį pasirodo skelbimai apie išnuomojamas patalpas, tačiau, pasak „Latvijas avize“, į juos nereaguojama.
Visi, kam siūloma palankiomis sąlygomis išsinuomoti didžiulį pastatą pačiame miesto centre, atsisako dėl baisios namo praeities. Nugriauti pastatą ir jo vietoje pastatyti naują, kaip siūlo dalis verslininkų, taip pat neįmanoma – jo fasadas, laiptinės bei liftai laikomi valstybinės reikšmės architektūros paminklais. Juos naikinti draudžiama.
Kol kas buvusio KGB pastato nesibaimina tiktai filmų kūrėjai. Ir šiuo metu detektyvinį serialą čia kuria britų kinematografininkai.
