„airBaltic“ kol kas neranda sėkmingos veiklos recepto.
Latvijos nacionalinės skrydžių bendrovės „airBaltic“ nuostoliai pernai padidėjo dar 60 mln. latų (300 mln. litų). Naujoji įmonės vadovybė skubiai kurpia gelbėjimo planą ir jau mažina skrydžių skaičių.
Įmonės generalinis direktorius Martinas Gausas, šias pareigas einantis nuo lapkričio 1 d., patvirtino, kad pernai oro bendrovė dirbo nuostolingai, tačiau detalesnės informacijos nesuteikė.
„Nuostoliai viršijo 60 mln. latų. Tai daug. Mes paskelbsime praėjusių metų veiklos ataskaitą, kai tik ji bus parengta. Ataskaita turėtų mums padėti nustatyti pagrindinius šių metų tikslus“, – sakė Latvijos įmonės vadovas, kurio žodžius cituoja vietos žiniasklaida.
Jis akcentavo, kad būtina atkreipti dėmesį ne tik į nuostolių dydį, bet ir į tai, kaip jie susikaupė. Esą kai bus aišku, kas nulėmė tokius finansinius rezultatus, bus galima imtis veiksmų ir pašalinti priežastis. M. Gauso nuomone, nuostoliai susidarė, nes bendrovės pajamų lygis nebuvo pakankamas, o išlaidos – per didelės.
Skrydžių bendrovės vadovybė jau ėmėsi priemonių padėčiai stabilizuoti. Kai kurie reisai buvo nutraukti siekiant padidinti lėktuvų užpildymo rodiklį. Taip pat peržiūrima kainodara. Tačiau tai užtrunka, kadangi įmonės negali greitai pakeisti bilietų kainų. Iki vasario pabaigos tikimasi parengti veiksmų planą ir pateikti sąrašą priemonių, kurių „airBaltic“ imsis siekdama sumažinti išlaidas ir padidinti pajamas. Pernai „airBaltic“ pajamos siekė 230 mln. latų (1,1 mlrd. litų).
2010 m. įmonės nuostoliai siekė 35,9 mln. latų (180 mln. litų), o apyvarta – 204 mln. latų (1 mlrd. litų). Latvijos vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų, o privati bendrovė „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS) valdo 47,2 proc. akcijų.
Po itin ilgai užsitęsusių derybų ir ginčų spalio mėnesį „airBaltic“ akcininkai susitarė dėl bendrovės gelbėjimo plano. Kontrolinį akcijų paketą valdanti Latvijos vyriausybė kartu su likusias akcijas valdančia BAS sutarė padidinti aviacijos įmonės įstatinį kapitalą 153 mln. eurų (527,85 mln. litų). Susitarimą pasirašė ir BAS kreditoriai, tarp jų – bankai „Snoras“ bei „Latvijas Krajbanka“, kurių veikla vėliau buvo sustabdyta.
Latvijos valstybės parama bendrovei „airBaltic“ iki šiol ne kartą buvo kritikuojama privataus verslo atstovų, taip pat – ir Lietuvoje.
Vengrams parama atsirūgo
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) po daugiau kaip metus trukusio tyrimo nurodė Vengrijai sugrąžinti finansinę paramą, kuri 2010 m. buvo suteikta skrydžių bendrovei „Malev“. Kaip pranešė naujienų agentūra „Agence France Presse“, Briuselis nusprendė, kad Vengrija neteisėtai parėmė aviakompaniją, kuriai grėsė bankrotas, ir tokiais veiksmais gerokai suvaržė konkurencines sąlygas. Kokia suma turės būti grąžinta, neskelbiama, tačiau pabrėžiama, kad tai gali būti dešimtys milijonų eurų.
Finansinė parama skrydžių bendrovei buvo suteikta po to, kai „Malev“ valdymą 2010 m. perėmė Vengrijos vyriausybė. Tam, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, vyriausybė jos kapitalą padidino iki 128 mln. JAV dolerių.
Nuo 2007-ųjų „Malev“ priklausė bendrovei „AirBridge“, valdomai Aleksandro ir Boriso Abramovičių. Kai 2008 m. šių akcininkų aviacijos įmonių grupė bankrutavo, 49,5 proc. „AirBridge“ akcijų perėmė vienas Rusijos bankų. 2010 m. vasarį Vengrijos vyriausybė sutiko įsigyti 95 proc. „Malev“ akcijų už 92,3 mln. eurų.
Šiuo metu „Malev“ iš Budapešto skraidina į Amsterdamą, Berlyną, Frankfurtą, Madridą ir kitus Europos miestus.
