(Reuters/Scanpix nuotr.)Ir keleiviai, ir pilotai tik prieš skrydį sužinojo, kad šis atšauktas.
Tarp Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ privačiųjų akcininkų (47,2% akcijų) bei kontrolinio paketo savininkės valstybės (52,6%) jau kurį laiką rusenantis konfliktas ne tik negęsta, bet vis prasiveržia atvira liepsna.
Nors praėjusią savaitę buvo beveik susitarta dėl valstybės bei privačiųjų akcininkų bendrų investicijų į nuostolių kamuojamą „airBaltic“ (ne mažiau kaip 350 mln. litų) bei dabartinio bendrovės vadovo Bertorto Flicko atleidimo iš pareigų, privatieji akcininkai, panašu, savo pažadus jau pamiršo ir – su B. Flicku priešakyje – net perėjo į puolimą.
Atleisti B. Flicką – pagrindinė sąlyga, kad valstybė finansiškai prisidėtų prie „airBaltic“ gelbėjimo.
Pasak dienraščio „Latvijas avīze“, naujas ažiotažas kilo tuomet, kai Berlyne nuo Latvijos teisėsaugininkų jau keletą mėnesių besislapstantis B. Flickas pareiškė, jog jam pavyko parduoti beveik 60 tūkst. „airBaltic“ akcijų už maždaug 9,6 mln. eurų (33,1 mln. litų). Akcijų pirkėjas neįvardijamas.
Pasak B. Flicko, parduotosios akcijos liko nuo tų laikų, kai prieš keletą metų buvo koreguojamas bendrovės pagrindinis kapitalas. Už akcijas gauti pinigai esą bus panaudoti „airBaltic“ einamosioms išlaidoms padengti.
Tuo metu dienraščiai „Latvijas avīze“, „Diena“, bei „Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja Susisiekimo ministerijos – valstybės turimų „airBaltic“ akcijų valdytojos – vadovus, teigiančius, kad B. Flicko neva parduotos akcijos gali būti fiktyvios.
Dar prieš porą metu jos turėjo būti nurašytos, visiems akcininkams sutarus sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą.
„AirBaltic“ taryba jų nurašymą turėjo įregistruoti Įmoniu registre, tačiau, pasak Susisiekimo ministerijos pareigūnų, to nepadarė, o B. Flickas dabar šiomis akcijomis ir manipuliuoja.
„Lauku avīze“ teigimu, tai – akivaizdus bandymas dar labiau sumažinti valstybės įtaką „airBaltic“ valdyme. Imonių registro paprašyta kol kas oficialiai neįforminti B. Flicko ir nežinomo „airBaltic“ akcijų pirkėjo sandorio.
B. Flicko veiksmus valdžios pareigūnai laiko kriminaliniu nusikaltimu. Dėl „airBaltic“ vadovo jau kreiptasi į prokuratūrą bei Kovos su korupcija biurą, medžiaga apie galimai sąmoningą B. Flicko kenkimą valstybės interesams perduota ir Rygos centro rajono teismui.
Dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ teigimu“, įtarimą kelia ir už akcijas gauta suma – 9,6 mln. eurų. Pasak B. Flicko, tai – puiki investicija į „airBaltic“, tačiau, anot dienraščio, dešimčių ar net šimtų milijonų latų nuostolių kamuojamai bendrovei gautieji pinigai – lašas jūroje. Geriausiu atveju, jų užteks mėnesiui kitam.
„Diena“ skelbia turinti informacijos, kad slaptasis akcijų pirkėjas gali būti susijęs su pagrindiniu privačiu „airBaltic“ akcininku – kompanija „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS).
50 proc. BAS akcijų priklauso B. Flickui , o kita pusė – neva Bahamuose registruotai aviacijos kompanijai, už kurios, pasak „Dienos“, gali slėptis pats B. Flickas ar net garsusis Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas, Lietuvoje valdantis „Snoro“ banką. Tiesa, BAS skelbia nedalyvavusi perkant „airBaltic“ akcijas.
„Neatkarīgā rīta avīze“ pateikia dar vieną galimos B. Flicko klastos įrodymą. Nors ažiotažą sukėlusios „airBaltic“ akcijos jau parduotos, valstybei palikta teisė artimiausiu metu jas iš paslaptingojo pirkėjo perpirkti, tiesa, jau už kur kas didesnę sumą, nei 9,6 mln. eurų.
Jei skandalingasis B. Flicko sandėris iš tiesų įvyko, ir valstybė nesiryš perpirkti jau parduotų akcijų, iš viso jau 53 proc. „airBaltic“ akcijų – kontrolinis paketas – priklausys privatiems akcininkams.
Anot dienraščio, jei skandalingasis B. Flicko sandėris iš tiesų įvyko, ir valstybe nesiryš perpirkti jau parduotų akcijų, iš viso jau 53 proc. „airBaltic“ akcijų priklausys privatiems akcininkams.
Sprendžiant iš antradienio popietę nuskambėjusių vyriausybės pareigūnų pareiškimų, vyriausybės pozicija dėl galimo nežinomam pirkejui parduotų akcijų atpirkimo dar neaiški.
Pasak Latvijos radijo, vyriausybė gali būti įvaryta į spąstus – jai, kaip pagrindinei „airBaltic“ akcininkei, vis dėlto gali tekti išpirkti dalį jau parduotų akcijų lygiomis dalimis su kitu didžiuoju akcininku. Priešingu atveju vyriausybė gali neteklti kontrolinio akcijų paketo.
Vyriausybę konsultuojantys tarptautiniai teisininkai šiuo metu bando aiškintis ažiotažą sukėlusių akcijų kilmę – iki šiol jos juk niekur nefigūravo. „AirBaltic“ padėtį žadama svarstyti antradienį vyksiančiame uždarame vyriausybės posėdyje.
Vyriausybė raginama bet kuriuo atveju imtis konkrečių bei griežtų veiksmų. Neatmetama, kad kol aiškinamasi dėl slapto „airBaltic“ akcijų pardavimo, teisėsaugos pareigūnų gali būti paprašyta laikinai nušalinti nuo pareigų visą bendrovės vadovybę, taip pat ir B. Flicką.
Vienas „airBaltic“ kreditorių – bankas „Krājbanka“ – šiandien šalies žiniasklaidai pareiškė, kad jei padėtis bendrovėje nesikeis, jos remti nebegalėsiąs.
Vienas „airBaltic“ kreditorių – bankas „Krājbanka“ – šiandien šalies žiniasklaidai pareiškė, kad jei padėtis bendrovėje nesikeis, jos remti nebegalėsiąs. Banko vadovai įsitikinę, kad B. Flickas turėtų būti atleistas iš pareigų, nes jo veiksmai kenkia ne tik pačiai bendrovei, bet ir visam Latvijos verslui – jis gali prarasti tarptautinį pasitikėjimą.
Susisiekimo ministerija po pietų pareiškė laukianti „airBaltic“ paaiškinimo ir dėl vakar bei šiandien atšauktų 14 skrydžių į kai kuriuos Europos miestus, tarp jų – į Vilnių. Bendrovė iki šiol nekomentuoja, dėl kokių priežasčių atšaukti skrydžiai, tiktai žada Rygoje įstrigusiems keleiviams pasiūlyti kitų skrydžių alternatyvų ar išmokėti kompensacijas.
Antradienį ryte Rygos oro uoste prie kasų buvo nusidriekusios didžiulės keleivių eilė. Panikos ar neramumų kol kas išvengta. Beje, apie atšauktus skrydžius iš anksto nepranešta ne tik keleiviams, bet ir „airBaltic“ lakūnams bei stiuardesėms – tik atėję į darbą jie sužinojo, kad skrydis atšauktas.
Beje, dėl atšauktų „airBaltic“ skrydžių gerokai vėliau iš Briuselio grįš ir šalies prezidentas Andris Bėrzinis – jam antradienį į Rygą teks skristi kitų kompanijų lėktuvais per Hamburgą.






