V. Zatleras pats pasiūlė savo kandidatūrą antrajai Latvijos prezidento kadencijai.
Valdis Zatleras: „Esu geriausias kandidatas į prezidento postą“
Svarbiausias po Velykų prasidėjusios darbo savaitės įvykis Latvijoje – pirmąją kadenciją baigiančio prezidento Valdžio Zatlero vieša paskaita Latvijos universitete.Tai – prezidento rinkimų kampanijos pradžia. Latvijoje šalies vadovą renka parlamentas paprasta balsu dauguma.
Kol kas nė viena politinė partija nėra oficialiai pasiūliusi V. Zatlero kandidatūros į prezidento postą antrajai kadencijai, nors žodinių pažadų paremti dabartinį šalies vadovą išsakė nemažai politikų.Todėl, pasak dienraščio „Lauku avīze“, V. Zatleras pats ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė savo kandidatūrą.
Antradienio paskaita universitete, dienraščio teigimu, yra bandymas sudėlioti visus taškus ant „i“ bei išsiaiškinti, kokie darbai prezidento labiau pasisekė, o kurie – mažiau. „Esu geriausias kandidatas iš šiuo metu viešai prieinamų. Taip tai ir turėtumėt suprasti“, – prezidentą cituoja „Lauku avīze“.
Dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ nuomone, V. Zatlero pranešimas vargu ar padės jam laimėti prezidento rinkimus. Netgi priešingai – gali pakenkti, jei šalies vadovas kritikuos vyriausybę bei kitas valdžios institucijas ar švaistysis populistiniais reikalavimais bei pažadais, viršijančiais jo įgaliojimus.
Nemažai politikų dar prieš paskaitą pareiškė neisiantys jos klausytis, nes tuo metu būsią užsiėmę kitais darbais. Spauda tai vadina dviguba politikų morale. Savo delsimą V. Zatlerą oficialiai paskelbti kandidatu į prezidento postą politikai aiškino noru prieš tai išgirsti jo viziją ir pasiūlymus politinėms jėgoms.Dabar, atsiradus tokiai galimybei, dalis politikų ignoruoja prezidento pranešimą.
Gyventoju apklausose V. Zatleras, kaip galimas kandidatas į prezidento postą, nuolat pirmauja. Tačiau „Lauku avīze“ ramina, jog visiškai nesvarbu, kas taps prezidentu, nes tai – tik reprezentacinis postas, o svarbiausia prezidento pareiga – tik retkarčiais priminti, kokia patraukli yra Latvija, bei vienyti tautą.
Premjeras įsivėlė į interesų konfliktą?
Premjero Valdžio Dombrovskio žmonai priklausanti uždaroji akcinė bendrovė valstybiniam Hipotekos ir žemės bankui skolinga 5 mln. litų.
Pasak dienraščio „Diena“, V. Dombrovskis gali būti patekęs į sunkų interesų konfliktą, nes į premjero žmonos verslą įtrauktas ir vienos V. Dombrovskio pavaldinės vyras. V. Dombrovskis ginasi, jog tai – jo žmonos verslas, su kuriuo jisai visiškai nesusijes.
Tačiau „Diena“ skelbia, kad Arijos Dombrovskos versle yra ir premjero pinigų – jis paskolinęs žmonai per 700 tūkstančių litų. „Be to, abu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, tad ir abiejų turtas yra bendras“, – rašo „Diena“.
Muitininkai pagalbos ieškos užsienyje
Latvių muitininkai, nepajėgiantys sustabdyti iš Rusijos plūstančios kontrabandos, ketina prašyti užsienio kolegų pagalbos. Siūloma kreiptis į estus bei suomius, kuriems taip pat tenka kovoti su iš Rytu į ES plūstančia kontrabanda.
Kaip rašo dienraštis „Diena“,užsieniečiai ne tik sustiprintų Latvijos muitininkų pajėgas ar pasidalintų darbo patirtimi. Neabejojama – juos būtu sunkiau papirkti.
„Suomiui taip lengvai nepaskambinsi“, – teigia „Diena“. Tiesa, oficialios derybos šiuo klausimu kol kas dar nevyksta – norima išklausyti daugiau nuomonių. Valstybinė mokesčių inspekcija tokią galimybę vertina gana atsargiai. Įspėjama dėl galimų keblumų, nes net ir ES šalyse įstatymai šiek tiek skiriasi, tad iš kitų šalių atvykę muitininkai tikrai nežinos visų Latvijos įstatymų. Keblumų gali kilti ir dėl kalbos.
Latvija praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo į pagalbą pasikvietusi britų muitinės specialistus. Tada bendradarbiavimas vyko gana sklandžiai.
Ryga laukia milijono turistų
Pasak dienraščio „Lauku avīze“, Ryga sulauks daugiau svečiu, jei sugebės jiems pasiūlyti pakankamai pramogų bei daugiau galimybių gerai pavalgyti.
Rygos Dūma jau yra skyrusi pinigų pasiruošti naujajam turizmo sezonui. Vien Rygos turizmo plėtros biurui skirta per 7 mln. litu miestui populiarinti.
Itin laukiama kruizinių laivų. „Lauku avīze“ teigimu, jų šią vasarą į Rygos uostą turėtų atplaukti beveik 80. Kaip rodo statistika, vienas kruizinis laivas, be uosto mokesčių, aptarnaujančiam personalui ir miesto parduotuvėms atneša apie 250 tūkst. litų pajamų.
Tiesa, dalis turizmo sektoriaus darbuotojų vis dėlto linkę labiau orientuotis į turistinius autobusus, nes autobusais atvykę turistai sostinėje išleidžia daugiau pinigu: jie nakvoja viešbučiuose, valgo kavinėse, kartais net kelias dienas lankosi turistiniuose objektuose bei parduotuvėse. Tuo tarpu laivais atplaukę turistai juose gyvena ir valgo, o kartais mieste praleidžia vos keletą valandų.
Siekiant pritraukti daugiau turistinių autobusų senamiestyje ir šalia jo pradėtos įrenginėti autobusų stovėjimo aikšteles. Kai kur net naikinamos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Dėl to jau gauta nemažai vairuotojų priekaištų.
