„Dienas bizness“
Iš Latvijoje norinčių apsigyventi užsieniečių siekiama daugiau naudos
Pagal dabartinius įstatymus užsieniečiai gali legaliai apsigyventi Latvijoje investavę į šalies ekonomiką bent 75 tūkst. litų arba įsigiję nekilnojamojo turto (kaimo vietovėse – už 250 000 litų, Rygoje ir kituose didesniuose miestuose – už 500 tūkst. litų).
Tačiau, pasak dienraščio „Dienas bizness“, du trečdaliai užsieniečių vengia investuoti Latvijoje – jie mieliau perka nekilnojamąjį turtą, dažniausiai – butus, ir į Latviją atvažiuoja tik kartą per metus – atostogauti. Neabejojama, jog užsienio šalių piliečiams svarbu ne realiai apsigyventi Latvijoje, bet, gavus leidimą čia gyventi, kartu įgyti teisę laisvai keliauti po visą Šengeno erdvę.
Politikai siūlo griežtinti Imigracijos įstatymą – nustatyti kur kas griežtesnius reikalavimus išduodant leidimą gyventi Latvijoje. Kai kurie politikai siūlo alternatyvą vietoj nekilnojamojo turto pirkimo – norintieji apsigyventi Latvijoje turėtų čia įregistruoti savo vardu įmonę bei tapti jos tarybos nariu.
„Dienas bizness“ kalbinti ekspertai tokią alternatyvą vertina neigiamai. Anot jų, ir dabar įstatymai leidžia užsieniečiams Latvijoje registruoti savo vardu smulkią uždarąją akcinę bendrovę ir gauti nemažai lengvatų dėl atvykimo į Latviją. Kadangi registruojamos smulkios įmonės, Latvijos ekonomika iš užsieniečiu gauna labai menkas pinigų sumas. Beje, tokia galimybe jau naudojasi Rusijos verslininkai, smulkiąsias įmones Latvijoje registruojantys kartais vos už 5 litus.
Tuo metu į nekilnojamojo turto rinką užsieniečiai jau yra investavę per 200 mln. litų. Užsieniečiai neslepia, kad pirkti nekilnojamąjį turtą jiems patogiau: sumokėję 500 tūkstančių litų už kokį nors objektą, jie neprivalo nuolat važinėti į Latviją. Turint savo vardu registruotą įmonę reikėtų kur kas dažniau atvykti tvarkyti įvairių formalumų.
„Neatkarīgā rīta avīze
Ar teroristų kerštas gresia ir Latvijai?
Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ svarsto, ar po Osamos bin Ladeno mirties Latvijai gresia tiesioginis teroritų kerštas. Nors visa Europa po pastarųjų įvykių Pakistane privalo būti kur kas budresnė, dienraštis abejoja, ar teroristai savo keršto objektu pasirinks Latvija – šalies vardas per mažai žinomas pasaulyje.
Tuo pačiu primenami pernai „al Qaeda“ surengti sprogdinimai iki tol visiškai ramioje Švedijos sostinėje.Tam tikrų nuogąstavimų kelia ir Latvijos dalyvavimas NATO misijose Afganistane bei kituose islamiškuosiuose kraštuose.
Be to, JAV bei kitoms Vakarų šalims sėkmingai sužlugdžius kai kurias teroristų planuotas operacijas, yra tam tikra tikimybė, kad šie savo žvilgsnius nukreips ir į Baltijos regioną.
Dienraštis taip pat pabrėžia Latvijos valdžios pareigūnų ryžtą nesitraukti iš NATO misijų.
Svarsto galimybę paleisti savivaldybes
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze”, pastaruoju metu vietos savivaldybėse vis dažniau kylantys skandalai rodo, jog gyventojai privalo turėti teisę referendumu paleisti savivaldybę.
Mat į skandalus įsivėlusių savivaldybių atstovų neretai negalima atleisti, nes šie pažeidimus padaro ne darbo metu.
Pasak Aplinkos apsaugos bei regioninės plėtros ministerijos Savivaldybių kontrolės departamento vadovės Kristinės Jaunzemės, nuostata dėl vietinių referendumų įstatymuose jau numatyta, tik iki metų pabaigos dar būtina priimti poįstatyminius teisės aktus, numatyti referendumų paskelbimo bei rengimo tvarką. Viena priežasčių surengti referendumą gali būti nepasitenkinimas konkrečios savivaldybės darbu. Vietiniai referendumai galėtų būti rengiami dėl ginčytinų objektų statybos ar kaimo mokyklų uždarymo.
„Latvijas avīze“
Šventė ir realaus gyvenimo grimasos
Trečiadieni Latvija minės 21-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Iškilmės, kaip ir kasmet, prasidės pamaldomis, vyks iškilmingas parlamento posėdis, valstybės vadovai prie Laisvės paminklo Rygos centre padės gėliu.
Tuo tarpu dienraštis „Latvijas avīze“ primena, jog trečiadienį, be šventinių renginių, sostinėje planuojamos ir dvi protesto akcijos.Pirmoji – prieš balandžio 1d. gerokai padidėjusius elektros tarifus, dėl kurių ir dabar tebeverda aistros. Naujoji atsiskaitymo už elektros energiją tvarka gana paini ir, daugelio nuomone, neteisinga.
Iki 1200 kWh per metus sunaudojantys gyventojai turi mokėti apie 41 lietuvišką centą už kilovatvalandę, sunaudojantiems daugiau kilovatvalandės kaina padidės iki maždaug 55 centų.Trečiadienį protesto akcijoje bus reikalaujama naująją tvarką keisti, o kol teismuose nagrinėjami gyventojų skundai dėl elektros pabrangimo, naujųjų tarifų netaikyti.
Kitame renginyje bus protestuojama prieš didėjantį skurdą – bus reikalaujama duonos ir darbo
„Diena“
Užsieniečiai perka didžiąsias Latvijos imones. Ar tai gerai?
Kaip rašo dienraštis „Diena“, per pastaruosius mėnesius užsieniečiams atiteko dvi didžiosios maisto pramonės įmonės – „Rīgas piena kombināts“ ir uogienes gaminusi „Pure Food“. Pirmąją įsigijo Rusijos verslininkai, antrąją – belgų koncernas.
Pasak dienraščio pašnekovų, latvių įmonių perėjimas į užsieniečių rankas – akivaizdus įrodymas, kad joms vienoms per sunku išplaukti į platesnius vandenis – būtinas stipresnis partneris.
„Maisto pramonės įmonės dažniausiai ieško dviejų dalykų: daugiau galimybių palankiomis sąlygomis įsigyti žaliavos ir galimybių parduoti savo produkciją“, – rašo dienraštis.
Be to, pripažįstama, jog latvių verslininkams trūksta žinių dirbti tarptautinėje rinkoje, ypač – ieškant pirkėjų. Dienraščio kalbintų ekspertų teigimu, tokia padėtis nėra gera – būtina valstybės pagalba, kad didžiosios įmonės neatitektų užsieniečiams.
Ekonomikos ministerija sako šiuo metu jau rengianti tokios pagalbos strategiją, bet yra daug neaiškumų, kaip ši pagalba bus teikiama.
Mama – pamokose, mažylis – šalia jos
Kaip rašo „Diena“, iki šiol vaikelio susilaukusios moksleivės dažniausiai turėdavo mesti mokyklą.
Situaciją bandys pakeisti viena Cėsių miesto mokyklų – čia atidarytas mamos kambarys.Tai – bendras mokyklos ir savivaldybės projektas. Kol jaunosios mamos sėdės pamokose, jų vaikai leis laiką mamos kambaryje. Beje, mamomis jau tapusios apie 10 šios mokyklos moksleivių.
Mokykla į darbą priėmė su vaikais dirbsiančią auklėtoją. Pasak dienraščio, visoje Latvijoje yra apie 400 jaunų mamų, kurios dar nebaigė mokyklos.
