Rygos meras N. Ušakovas iš pradžių pasisakė už tai, kad latvių kalba turi būti vienintelė valstybinė kalbą, tačiau po to pasirašė už tai, kad būtų rengiamas referendumas dėl oficialaus statuso suteikimo rusų kalbai.
Latvijos žiniasklaida beveik neabejoja – pirmaisiais kitų metų mėnesiais šalyje vyks referendumas dėl galimybės rusų kalbai suteikti antros valstybinės kalbos statusą.
Dienraštis „Latvijas avīze“ primena, kad visą lapkritį buvo renkami parašai dėl oficialaus statuso suteikimo rusų kalbai. Parašų rinkimo iniciatoriai – rusiškoji organizacija „Gimtoji kalba“ bei prorusiškos partijos.
Pavyko surinkti per 180 tūkst. parašų. Referendumui surengti būtų pakakę ir 155 tūkst. Centrinė rinkimų komisija dar tikrina parašus, tačiau jau dabar neabejojama – jų tikrai pakaks.
Pasirašiusieji reikalauja keisti kai kuriuos konstitucijos straipsnius, suteikiančius tautinėms mažumoms daugiau teisių, o rusų kalbai – oficialų statusą.
Pagal Latvijos įstatymus, jei surenkamas pakankamas parašų skaičius, reikalavimai įteikiami prezidentui, o šis juos perduoda parlamentui. Jei Saeima siūlomoms pataisoms nepritaria, turi būti rengiamas referendumas.
Šį kartą referendumas bus rengiamas bet kuriuo atveju, nes konstitucijoje nurodoma, kad vienintelė valstybinė kalba šalyje yra latvių. Norint pakeisti ar papildyti šią nuostatą, turi būti rengiamas referendumas.
Tačiau referendumas greičiausiai nieko nepakeis. Latvijos pilietybę turi gerokai mažiau negu 770 tūkst. rusakalbių (tiek balsų reikia, kad būtų pritarta pasirašiusiųjų reikalavimams). Dalis pačių pasirašiusiųjų teigia tai suprantantys, o parašų rinkimą jie laiko protestu prieš rusakalbių ignoravimą bei bandymu atkreipti dėmesį į jų problemas.
Be to, parašų rinkimas buvo savotiškas atsakas į dar pavasarį nuskambėjusį dešiniųjų radikalų raginimą visose valstybės išlaikomose tautinių mažumų mokyklose pradėti dėstyti tik latvių kalba. Dabar tokiose mokyklose latvių kalba dėstomi 60 proc. dalykų, likę – gimtąja.
Ragina balsuoti prieš
Valdančioji koalicija antradienį paragino visus aktyviai dalyvauti referendume ir balsuoti prieš oficialaus statuso suteikimą rusų kalbai. Esą latvių kalba yra Latvijos valstybingumo pagrindas, o referendumo iniciatorių tikslas – skaldyti visuomenę.
Pasak valdančiosios koalicijos, aktyviai dalyvaudami referendume ir palaikydami latvių kalbą, rinkėjai parodytų savo vienybę.
Tačiau labiausiai diskutuojama apie vis prieštaringiau vertinamą prorusišką partiją „Santarvės centras“ bei vieną jos vadovų Rygos merą Nilą Ušakovą. Dar visai neseniai „Santarvės centras“ savo svarbiausiu tikslu skelbė etninės įtampos mažinimą šalyje, žadėjo skatinti latvių ir rusų tarpusavio supratimą bei įrodyti vietos rusakalbių lojalumą Latvijos valstybei.
„Santarvės centro“ parlamentarai (daugiausia – rusakalbiai) po neseniai vykusių Saeimos rinkimų iškilmingai prisiekė gerbti latvių kalbą bei pripažino ją esant vienintele oficialia kalba šalyje.
N. Ušakovas griežtai kritikavo nacionalbolševikus Vladimirą Lindermaną (prieš kurį laiką deportuotą iš Rusijos) ir Jevgenijų Osipovą, subūrusius parašus pradėjusią rinkti organizaciją „Gimtoji kalba“. Rygos meras teigė, kad „Santarvės centras“ niekada neprisidės prie panašių akcijų. Tačiau netrukus pats pasirašė už oficialaus statuso suteikimą rusų kalbai.
Tiesa, N. Ušakovas teisinosi šitaip tenorėjęs moraliai paremti diskriminuojamus savo tautiečius, tačiau ir toliau laikąs latvių kalbą vienintele valstybine kalba.
Nemažai „Santarvės centro“ atstovų parlamente taip pat pasirašė už rusų kalbą. Net suabejota, ar taip elgdamiesi jie nepažeidė parlamentaro priesaikos.
Kai kurie „santarviečiai“ nacionaliniam radijui teisinosi: „Mūsų partijos nepriėmė į valdančiąją koaliciją. Žmogus vertinimas tiktai pagal jo etninę kilme – tai svarbiausias kriterijus Latvijoje. Mes esame priversti radikalėti“.
To paties radijo kalbinti politologai įsitikinę: vis labiau radikalėdamas „Santarvės centras“ pats save stumia į kampą.
