Rygos meras N. Ušakovas sukėlė kai kurių politikų pasipiktinimą pasirašęs už referendumo surengimą.
Vasario 18 dieną vyksiantis referendumas dėl oficialaus statuso suteikimo rusų kalbai skaldo latvių politikus. Nesutariama, kaip turėtų elgtis šalies valdžia: raginti rinkėjus balsuoti už latvių kalbą ar referendumą ignoruoti. Tuo metu dešinieji radikalai siekia, kad referendumas apskritai neįvyktų.
Dešinysis Nacionalinis aljansas (NA) žada artimiausiu metu kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išsiaiškinti, ar apskritai pati tokio referendumo idėja neprieštarauja konstitucijai. Kaip rašo „Latvijas avize“, NA rimtai abejoja, ar tokiais svarbiais klausimais kaip valstybinė kalba, valstybės suverenumas bei nepriklausomybė apskritai gali būti rengiami referendumai.
Tam pritaria ir parlamento Teisės komisijos vadovė Ilma Čepanė. „Mūsų šalyje pernelyg laisvai leidžiama rinkti parašus dėl referendumo surengimo. Nenustebčiau, jei kas nors imtų rinkti parašus reikalaudamas referendumo, kad vyrams būtų uždrausta balsuoti“, – dienraštyje „Diena“ ironizavo parlamentarė.
Jos nuomone, vos tik pradėjus rinkti parašus dėl referendumo Centrinė rinkimų komisija privalėjo rasti būdą, kaip užkirsti kelią referendumui. Centrinės rinkimų komisijos vadovas Arnis Cimdaras teisinasi, kad tai – politikų pareiga, o komisija tokių klausimų nesprendžia.
Konstitucinio teismo atstovai dienraščio „Neatkariga rita avize“ interneto portalui teigė dar nežiną, ar imsis nagrinėti NA prašymą dėl referendumo. Dėl to planuojama apsispręsti vasario pirmoje pusėje. Neaišku ir tai, ar Konstituciniam teismui pradėjus nagrinėti NA pareiškimą gali būti atidėtas referendumas.
Tuo tarpu politologai priekaištauja aukščiausiems šalies vadovams dėl jų nesugebėjimo rasti bendrą poziciją dėl referendumo. „Latvijas avize“ primena, kad prezidentas Andris Bėrzinis yra viešai pareiškęs, jog referendume nedalyvaus ir nerems nei jo šalininkų, nei jo oponentų. Prezidento teigimu, negali būti jokių diskusijų apie oficialaus statuso suteikimą rusų kalbai – vienintelė valstybinė kalba šalyje gali būti tiktai latvių.
Parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinė ir premjeras Valdis Dombrovskis (abu – „Vienybės“ atstovai ) rinkėjus ragina aktyviai dalyvauti referendume ir vieningai palaikyti latvių kalbą. Dienraščiai „Neatkariga rita avize“, „Latvijas avize“ ir „Diena“ rašo apie šių dviejų politikų siūlymą rengti valstybinę agitacinę kampaniją referendumo išvakarėse ir ją finansuoti iš valstybės biudžeto, kaip tai buvo daroma prieš referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Pasak S. Abuoltinės ir V. Dombrovskio, tai nebūtų tiesioginis agitavimas prieš rusų kalbą, bet valstybės konstitucinių pagrindų bei Latvijos valstybingumo esmės aiškinimas visiems šalies gyventojams. Siūlymas kampaniją finansuoti iš valstybės biudžeto aiškinamas didžiuliu pavojumi latvių tautos ateičiai, jei latvių kalba netektų vienintelės valstybinės kalbos statuso.
Siūlymas kampaniją finansuoti iš valstybės biudžeto aiškinamas didžiuliu pavojumi latvių tautos ateičiai, jei latvių kalba netektų vienintelės valstybinės kalbos statuso.
Tiesa, kiti valdančiosios koalicijos atstovai į šiuos siūlymus reaguoja gana santūriai. Ne visi pritaria siūlymui rengti valstybinę agitavimo kampaniją – manoma, kad ji dar labiau suskaldytų visuomenę. Bene atsargiausia – buvusio prezidento Valdžio Zatlero reformų partija.
„Dar neaišku, koks bus tos kampanijos turinys. Remsime tik tokią kampaniją, kuri bus skirta visiems gyventojams – jie nebus skirstomi į savus ir svetimus“, – LNT televizijos kanalui sakė V. Zatleras.
Vienas referendumo iniciatorių, buvęs nacionalbolševikų vadas, o dabar – radikaliosios rusiškos organizacijos „Gimtoji kalba“ pirmininkas Vladimiras Lindermanas grasina, kad jei agitacija referendumo išvakarėse bus finansuojama iš valstybės biudžeto, jis inicijuos referendumą dėl parlamento paleidimo.
Pasak TV3 kanalo, V. Lindermanas griabiasi naujos taktikos. Rusakalbių gyventojų (turinčių Latvijos pilietybę) dalyvavimas referendume bei jų nuotaikos nerimo nekelia – visi balsuos už rusų kalbą. V. Lindermanui dabar svarbiausia – į referendumo šalininkų pusę pritraukti kuo daugiau latvių, kad jie, anot V. Lindermano, „referendume nebalsuotų prieš savo artimiausius kaimynus – rusus“.
Pasak V. Lindermano, lėšų tam tikrai pakaks – finansinę paramą jau pažadėjo daugybė rusakalbių Latvijos verslininkų.
Referendume už rusų kalbą balsuoti žada ir vis daugiau prorusiškojo „Santarvės centro“, turinčio 33 iš 100 vietų parlamente, deputatų. Tai būtų konstitucijos pažeidimas, nes kadencijos pradžioje parlamentarai prisiekia ginti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę.
Pasak dienraščio „Latvijas avize“, pagrindinis šalies įstatymas jau buvo pažeistas, kai keletas „Santarvės centro“ parlamentarų pasirašė už referendumą dėl rusų kalbos.
Pasak dienraščio „Latvijas avize“, pagrindinis šalies įstatymas jau buvo pažeistas, kai keletas „Santarvės centro“ parlamentarų pasirašė už referendumą dėl rusų kalbos.
Nacionalinis aljansas pareikalavo, kad Centrinė rinkimų komisija atskleistų konstituciją pažeidusių parlamentarų pavardes, tačiau šioji atsisakė motyvuodama pasirašiusiųjų teise į konfidencialumą, net jeigu ir buvo pažeisti įstatymai. Vienas „Santarvės centro“ atstovas pats prisipažino pasirašęs už rusų kalbą, tačiau, pasak „Neatkariga rita avize“, jam pareikšta tiktai pastaba. Dienraštis neabejoja, jog toks parlamento vadovybės neryžtingumas paskatins kitus rusakalbius parlamentarus dalyvauti referendume ir balsuoti už rusų kalbą.
„Latvijas avize“ rašo, kad keletas parlamentarų, vadinamoji Klavo Olšteino deputatų grupė ( 6 iš V. Zatlero partijos rudenį pasitraukę deputatai) kreipėsi į savivaldybes kūruojantį aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministrą Edmundą Sprūdžą, prašydami atšaukti iš pareigų Rygos miesto merą, vieną iš „Santarvės centro“ vadovų Nilą Ušakovą.
Pasak parlamentarų, pasirašydamas už referendumą bei atvirai žadėdamas balsuoti už rusų kalbą N. Ušakovas parodė nepagarbą nepriklausomai Latvijos valstybei, kurios sostinei pats vadovauja. Tačiau per Nacionalinį radiją kalbėjęs ministras E. Sprūdžas teigė neturįs įgaliojimų vienašališkai spręsti Rygos mero likimo.
N. Ušakovas parlamentarų pareiškimą vadina bandymu susidoroti su jiems „etniškai neįtinkančiu sostinės meru“.
Tuo metu visuomeninės organizacijos Centrinei rinkimų komisijai priekaištauja dėl pernelyg neaiškiai formuluojamo referendumo klausimo. Pasak „Dienos“, klausimas skamba taip: „Ar pritariate Konstitucijos 4-ojo straipsnio pakeitimui?“ Ir pateikti du variantai: „Taip“ ir „Ne“.
„Latvijas avize“ nuogąstauja, jog mažiau išprusę rinkėjai latviai gali nesuprasti klausimo esmės ir balsuoti už rusų kalbą. Jau renkant parašus buvo suklaidinta gana daug latvių – iš jų parašai išvilioti apgaule.
Centrinės rinkimų komisijos vadovas A. Cimdaras sako, kad jau nebegalima keisti referendumo klausimo, tačiau žada balsavimo biuletenyje išspausdinti papildomą paaiškinimą, jog balsuojama už ar prieš oficialaus statuso suteikimą rusų kalbai.
Kad rusų kalba taptų oficialia, tam turėtų pritarti bent pusė (beveik 780 tūkst.) rinkėjų. Nacionalinės televizijos informacinė laida „Panorama“ abejoja, ar rusų kalbos šalininkams pavyks surinkti tiek balsų, nes daugiau kaip du trečdaliai vietos rusakalbių neturi šalies pilietybės ir dalyvauti referendume negalės.
