Antradienį nebeveikė „Latvijas Krajbanka“ bankomatai ir banko skyriai.
„Latvijoje kartojamas Lietuvos scenarijus, tačiau „Snoro“ banką gelbstintiems lietuviams lengviau – jie gali pasimokyti iš mūsų klaidų, padarytų su „Parex“. Taip „Snorui“ priklausančio „Latvijas Krajbanka“ veiklos sustabdymą komentuoja Latvijos žiniasklaida bei finansų analitikai.
Dar praėjusią savaitę „Latvijas Krajbanka“ vadovai ramino: „Snoro“ bėdos jų tiesiogiai nepalies ir „Latvijas Krajbanka“ toliau dirbs stabiliai. Netgi norėta maždaug 250 mln. litų padidinti banko pagrindinį kapitalą, kad „Snoro“ bėdos jam turėtų kuo mažiau įtakos.
Pasak tuometinių banko vadovų, galimybe investuoti į „Latvijas Krajbanka“ domimasi tiek rytuose, tiek vakaruose.
Analitikai tokius pareiškimus vertino skeptiškai, pabrėždami, kad jie labiau skirti indėlininkams nuraminti.
Mat Finansų ir kapitalo rinkų komisija (FKRK) jau praėjusią savaitę buvo apribojusi visas „Latvijas Krajbanka“ finansines operacijas iki 100 tūkst. eurų per mėnesį. Klientai buvo raminami, kad indėliams iki 100 tūkst. eurų ir jų palūkanoms jokios grėsmės nėra – jie apdrausti.
Tuo metu pirmadienį jau prabilta apie galimą „Latvijas Krajbanka“ tarybos bei valdybos pakeitimą. Taip pat pasirodė informacijos apie banko finansines problemas, apie kurias iki šiol nebuvo kalbama. Prognozės išsipildė su kaupu – pirmadienį vėlai vakare Finansų ir kapitalo rinkos komisija ne tik nušalino „Latvijas Krajbanka“ vadovus, bet ir sustabdė banko veiklą.
Pasak komisijos atstovų, banke konstatuotas lėšų trūkumas, tiesa, konkreti suma nebuvo įvardinta. FKRK paskyrė savo įgaliotinius, kuriems pavedė valdyti banką bei rūpintis jo aktyvų saugumu. Pažadėta daryti viską, kad indėlininkai nenukentėtų.
Analitikai tokius žingsnius vertina gana palankiai. 2008 metų rudenį į finansines bėdas įklimpus „Parex Banka“ , valdžios institucijos ilgokai delsė įsikišti, todėl iš banko per labai trumpą laiką išplaukė šimtai milijonų latų.
Pasak analitikų, dabar tokiam scenarijui kelias užkirstas.
Komercinių bankų asociacijos prezidentas Martinis Bičevskis žiniasklaidai sakė tikįs, kad Latvijai pavyks išvengti vadinamojo „domino“ efekto ir kiti šalies bankai finansinių bėdų neturės. Padėtį lengvina tai, kad „Latvijas Krajbanka“ – palyginti nedidelis bankas.
Tačiau M. Bičevskis abejoja, ar „Latvijas Krajbanka“ galės atnaujinti savo veiklą. Jo teigimu, Europoje vis labiau įsiplieskia nauja krizė, ji tikrai vienaip ar kitaip palies ir Latviją, tad teks būti itin atsargiems. M. Bičevskis taip pat nedrįso prognozuoti, ar valstybė ryšis perimti „Latvijas Krajbanka“.
Kitų finansų analitikų teigimu, tolesni Latvijos vyriausybės veiksmai labai priklausys nuo Lietuvos Vyriausybės veiksmų. Jei, kaip žadama Lietuvoje, du trečdalius „Krajbank“ akcijų valdantį „Snoro“ banką padalinus į dvi dalis ( „gerąją“ ir „blogąją“), „Latvijas Krajbanka“ pateks į „blogąją“ dalį, Latvijos vyriausybė bus priversta gelbėti savo banką, kad apsaugotų indėlininkų interesus.
Tiesa, dalis analitikų klausia: o kodėl vyriausybė turėtų gelbėti „Latvijas Krajbanka“, juk bankas visą laiką dirbo stabiliai, per pastaruosius 5 metus uždirbo net 55 mln. litų pelno? Be to, bendra banke laikomų indėlių suma gerokai viršijo jo suteiktų paskolų sumą.
Tačiau yra informacijos, kad antradienį vyriausybė uždarame posėdyje bus svarstoma, ką daryti su „Latvijas Krajbanka“. Vyriausybės atstovai teigia kol kas tiktai norintys išklausyti Finansų ir kapitalo rinkos komisijos paaiškinimus, nes iki šiol pateikta per mažai informacijos, kad vyriausybė galėtų imtis konkrečių veiksmų.
Finansų ir kapitalo rinkos komisija iki antradienio vakaro žada nuspręsti, ar „Latvijas Krajbanka“ indėlininkams bus leista artimiausiu metu atsiimti bent minimalias sumas ( kalbama apie 250 – 500 litų ). Komisijos vadovai taip pat pripažįsta, kad banke konstatuotas lėšų trūkumas turi kriminalinių požymių.
Indėlininkai nerimauja
Iki šiol buvo teigiama, kad „Snoro“ banko griūtis Lietuvoje didelio Latvijos indėlininkų ažiotažo nesukėlė. Tačiau pirmadienio pavakarę „Latvijas Krajbanka“ klientai sujudo.
Antradienį „Latvijas Krajbanka“ bankomatai jau nedirba, klientų aptarnavimo skyriai – taip pat. Nors žmonės raminami, kad smulkiesiems indėliams jokie pavojai negresia, į itin sudėtingą padėtį patekę pensininkai – daugelio jų pensijos bei kitos socialinės išmokos pervedamos būtent į „Latvijas Krajbanka“. Dabar jie nebegali pasiimti savo pinigų. Jiems patariama pagalbos kreiptis į vietos savivaldybes ar socialinės rūpybos įstaigas. „Latvijas Krajbanka“ klientai ( ypač – pensininkai) raginami savo sąskaitas atidaryti ir kituose bankuose, kad galėtų gauti jiems pervedamus pinigus.
Sunerimę ir daugelio mažųjų miestelių gyventojai – „Latvijas Krajbanka“ bankomatai čia yra vieninteliai, tad žmonės neturi galimybių išsigryninti pinigų. Dėl susidariusios padėties itin daug priekaištų išsakoma bankų priežiūros institucijoms, konkrečiai – Finansų ir kapitalo rinkos komisijai.
Pasak analitikų, komisijos atstovai dalyvaudavo „Latvijas Krajbanka“ valdybos posėdžiuose, ne kartą yra tikrinę padėtį banke. „Kodėl jie nepastebėjo bręstančių problemų?“ – klausia analitikai. Beje, panašių priekaištų Finansų ir kapitalo rinkos komisija susilaukė ir po 2008 metais įvykusios „Parex Banka“ griūties – ir tada nebuvo pastebėta, kaip iš banko plūsta didžiuliai pinigų srautai.
Kas laukia „airBaltic“?
„Latvijas Krajbanka“ yra didžiausias „airBaltic“ kreditorius. Bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininkės – valstybės – bei privačiųjų akcininkų neseniai pasirašyta sutartis numato į „airBaltic“ investuoti daugiau nei pusę milijardo litų.
Didžiąją dalį šių pinigų turėjo paskolinti „Latvijas Krajbanka“. Dalį šių investicijų „airBaltic“ jau gavo, tačiau dėl likusių pinigų dabar gali kilti rimtų problemų.
Kai kurie ekspertai įsitikinę – bankas turi rimtų nemokumo požymių.
