Dabartinis Latvijos premjeras V. Dombrovskis (kairėje) ir buvęs prezidentas V.Zatleras tikisi sudaryti koaliciją po rinkimų
Latvijoje lieka vos kelios dienos iki pirmalaikių parlamento rinkimų: rugsejo 17 d. latvių tauta turės galimybę „sukomplektuoti“ galbūt sėkmingesnę Saeimą, nei liepos 23 d. referendumu paleistas 10-tos kadencijos parlamentas
Tuometis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras gegužės 28 d. nusprendė pasinaudoti savo konstitucine teise surengti referendumą, kuriame Latvijos piliečiai spręstų, ar reikia paleisti parlamentą. Ši prezidento iniciatyva kilo po to, kai Saeima nepanoro pritarti antikorupcijos tyrimui. Korupcijos skandale figūravo susikompromitavusių oligarchų, valdančių didžiąsias partijas, pavardės.
Nors V. Zatleras sulaukė didžiosios balsavusių Latvijos piliečių dalies palaikymo referendume, o jo asmeninis populiarumas pasiekė 79 proc., parlamento atsakas buvo nesunkiai nuspėjamas: birželio 2 d. V. Zatleras nesulaukė paramos siekdamas antros prezidentinės kadecijos. Naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas Andris Bėrzinis, priklausęs Žaliųjų ir valstiečių sąjungai (ŽVS).
Buvęs šalies prezidentas sėkmingai išnaudojo nišą būsimiems rinkimams. Referendumo dieną steigiamąjį naujosios Zatlero reformų partijos (ZRP) suvažiavimą surengęs V. Zatleras iš karto sulaukė nemenko tautiečių palaikymo. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ apklausų duomenimis, tuomet už naująją politinę jėgą būtų balsavę maždaug trečdalis piliečių. Tačiau 43 proc. apklaustųjų teigė nepalaikysią ZRP, iš kurių 20 proc. už šią partiją nebalsuotų tikrai.
Didžiausią populiarumą V. Zatlero partija turėjo gimimo momentu. Tačiau yra nemažai abejonių, ar šiai partijai pavyks tapti rinkimų nugalėtoja.
Liepos pabaigoje vos susikūrusi ZRP favoritės poziciją dalinosi su „Santarvės centru“, kuris tradiciškai laikomas palankiau nusiteikęs rusakalbių Latvijos gyventojų atžvilgiu. Latvijos tyrimų bendrovės „Latvijas Fakti“ pateiktais apklausų duomenimis, šią vasarą rinkėjų nuomonė apie dvi populiariausias partijas keitėsi nesmarkiai. Atsakydami į klausimą, kurią partiją ketina palaikyti rinkimuose, latviai dažniausiai rinkosi „Santarvės centrą“ (18,1 proc. birželį, 17,5 proc. liepą, 18,1 proc. rugpjūtį).
Liepos mėnesį pradinį piką pasiekusi ZRP (17,5 proc.) rugpjūtį prarado lyderės pozicijas (prarado 0,2 proc. punkto). Tuo tarpu trečioji liko dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama „Vienybė“, kurios populiarumas krito labiausiai: birželio mėnesį už šią partiją ketino balsuoti 14,7 proc. rinkėjų, o liepos mėnėsį – jau tik 8,1 procento. Rugpjūtį jos reitingas šiek tik pakilo – iki 8,5 procento.
Panašu, kad tokį „Vienybės“ nuosmukį paskatino ir naujai susikūrusi V. Zatlero partija, perėmusi dalį elektorato ne tik iš V. Dombrovskio partijos, beti ir kitos šiuo metu valdančiosios politinės jėgos – Žaliųjų ir valstiečių sajųngos. Šios partijos populiarumas po referendumo bei ZRP įsteigimo krito 2,4 proc. punkto.
V. Dombrovskis – vis dar geriausias premjeras?
Visuomenės nuomonės rodo, kad dabartinis ministras pirminikas V. Dombrovskis yra palankiausiai vertinamas kandidatas į premjerus. 24 proc. apklaustųjų norėtų jį matyti ir toliau einantį premjero pareigas. Nedaug nuo jo atsilieka Rygos meras Nilsas Ušakovas („Santarvės centras“) – jį premjeru norėtų matyti 22 proc. latvių.
Į trejetuką patenka ir itin prieštaringai vertinamas bei pinigų plovimu įtariamas Ventspilio meras, įtakingas šalies oligarchas Aivaras Lembergas, atstovaujantis ŽVS. Taigi panašu, kad naujų, ryškių bei profesionalių asmenybių politikoje reikalavę Latvijos gyventojai, vos prieš gerą mėnesį paleidę savo parlamentą ir sveikinę su korupcija pariryžusią kovoti ZRP, grįžta prie senųjų įpročių.
Trumpesnėje nei įprastai rinkimų kampanijoje, prasidėjusioje liepos 26 d., partijoms tenka verstis su mažesniais finansiniais ir socialiniais ištekliais. Maksimali parama partijoms šiems rinkimams buvo sumažinta perpus – tai padaryta dėl trumpesnio pasirengimo rinkimams bei ekonomikos krizės.
Mažėja ir rinkėjų entuziazmas dalyvauti rinkimuose. Kaip teikia Latvijos naujienų portalas „latviansonline“, Latvijos piliečių, gyvenančių užsienyje ir pareiškusių norą balsuoti paštu, šįkart beveik 40 proc. mažiau nei prieš parlamento rinkimus 2010 m. spalio 2 dieną. Dėl rinkimų kampanijos išlaidų apribojimų šiemet kandidatai aktyviausiai naudojasi reklama socialiniuose tinkluose bei rengia daug išlaidų nereikalaujančius tiesioginius susitikimus su rinkėjais.
Būsimų koalicijų dėlionės
Šiemet į Latvijos Saeimą pretenduoja iš viso 1 092 kandidatai, rinkimuose jie atstovauja dešimčiai partijų bei trims aljansams. Visgi Krikščionių demokratų sąjunga prarado savo du kandidatus, kuomet rugpjučio 26 d. Centrinės rinkimų komisijos šie buvo pašalinti iš sąrašų dėl ankstesnio teistumo.
2010 metų rudenį rinkimus į Saeimą užtikrintai laimėjo ankstesnė koalicija su premjeru V. Dombrovskiu priešakyje. „Vienybė“ tuomet užsitikrino 33 vietas parlamente. Antroje vietoje atsidūręs tautinių mažumų palaikomas „Santarvės centras“ gavo 29 vietas. ŽVS gavo 22 mandatus ir kartu su „Vienybe“ galėjo formuoti vyriausybę. Trečiąja koalicijos nare tapo konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas („Viskas – Latvijai!“ bei „Tėvynei ir laisvei“/Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę).
Artimiausi V. Zatlero sąjungininkai turėtų būti dabartinio premjero V. Dombrovskio „Vienybės“ partija, nors jos gautų balsų gali ir neužtekti sudaryti daugumą parlamente.
Šį kartą galimų koalicijų scenarijai dar margesni. Referendumo sėkmė bei V. Zatlero iškilimas dar vasarą leido manyti, kad ši partija triumfuos rinkimuose. Visgi naujausios apklausos rodo, kad tai nebūtinai gali pasitvirtinti, nors ZRP tikrai bus viena iš reikšmingiausių politinių jėgų parlamente.
Artimiausi V. Zatlero sąjungininkai turėtų būti „Vienybės“ partija, nors jos gautų balsų gali ir neužtekti sudaryti daugumą parlamente. Tokiu atveju formuoti koaliciją gali bandyti „Santarvės centras“. Tačiau kol kas tokios koalicijos perspektyvos miglotos – prorusiška laikomai partijai gali būti sunku pritraukti kitas, ypač nacionalistiškiau nusiteikusias partijas.
Ekspertai teigia, kad partijos deklaruoja gana skirtingus politinius tikslus. ZRP kalba apie kovą su korupcija. „Vienybė“ nusiteikusi toliau laikytis griežtos fiskalinės politikos bei kartoja siekį mažinti valstybės skolas. „Santarvės centro“ vizija – siekti Latvijos skolų atidėjimo bei dėl ekonominio sunkmečio kol kas atidėti diskusijas dėl sovietinės okupacijos pripažinimo ir galimų pokyčių keičiant nacionalinės kalbos statusą.
