Lietuvos Vyriausybė, jeigu nuspręstų gelbėti „Krajbanka“, jo kapitalą turėtų padidinti 100 mln. latų (beveik 0,5 mlrd. litų).
Lietuva gali sugadinti dvišalius santykius su Latvija, jeigu nuspręs negelbėti nacionalizuotam „Snorui“ priklausančio „Latvijas Krajbanka“, pareiškė Latvijos parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras. Tačiau jo kolega Lietuvoje – Kęstutis Glaveckas – mano, kad Latvijos banko gelbėti mūsų šalies biudžeto pinigais nederėtų. (Naujos paskutinės 5 pastraipos)
J. Reiras Latvijos televizijos laidai „900 sekundes“ sakė, kad Latvija daro viską, ką gali, kad įtikintų Lietuvą gelbėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusį „Krajbanka“.
„Kiekvienas ministras dėl to tariasi visais lygmenimis. Jie mėgina įrodyti ir paaiškinti, kodėl tai yra būtina. Jie apeliuoja į Baltijos šalių solidarumą ir primena, kad Latvija, prieš trejus metus gelbėdama banką „Parex“, Lietuvoje išgelbėjo „Krajbanka“ dydžio banką“, – sakė J. Reiras.
Jo nuomone, tąkart Latvija visas Baltijos šalis išgelbėjo nuo devalvacijos.
Latviai skaičiuoja, kad Lietuva, jeigu nuspręstų gelbėti „Krajbanka“, jo kapitalą turėtų padidinti 100 mln. latų (beveik 0,5 mlrd. litų). Kalbant apie visą finansų sektorių ir atsižvelgiant į faktą, kad pinigai turėtų būti skiriami dalimis, tai esą nėra didelė suma.
Susiklosčius šiam scenarijui Latvijai nereikėtų daryti nieko. Kitu atveju, latviams prireiks plano B. „Jis jau paruoštas. Sumos iki 70 tūkst. latų būtų grąžintos žmonėms, o banko turtas būtų parduotas“, – dėstė Latvijos Saeimos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
„Scenarijus, kurį pasirinks Lietuva gali nulemti pokyčius dvišaliuose santykiuose“, – pridūrė jis.
Be to, J. Reiras nurodė, kad, pagal Latvijoje galiojančius įstatymus, gelbėti „Krajbanka“ priklauso Lietuvai.
Tačiau Lietuvos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad gelbėti „Krajbanka“ šalies biudžeto lėšomis nedera: „Tikrai stengsimės to nedaryti“.
K. Glavecko teigimu, kol kas neaiški situacija nei Lietuvoje, nei Latvijoje, todėl kalbėti apie žalą dvišaliams santykiams yra per anksti.
„Tas klausimas nebus išmestas iš darbotvarkės, aš neabejoju. Bet kaip jis bus sprendžiamas, negaliu pasakyti, nes nežinau duomenų, išteklių, kuriais disponuojame mes ir jie, nežinau problemos masto, kurią turi jie ir mes“, – dėstė Seimo narys.
Jeigu „Snoras“, kaip buvo žadama anksčiau, bus padalintas į „gerą“ ir „blogą“ bankus, „Krajbanka“ ateitis priklausys nuo to, į kurią išskaidyto banko dalį jis pateks.
Lietuva, nacionalizavusi „Snorą“, skubiai pakeitė įstatymus, kad galėtų kuo sklandžiau išskaidyti banką į dvi dalis ir padalinti įsipareigojimus: „gerajame“ banke atsidurtų apdrausti „Snoro“ įsipareigojimai iki 100 tūkst. eurų bei geros kokybės turtas tiems įsipareigojimams padengti. „Blogajame“ banke liktų visi kiti įsipareigojimai bei likęs turtas.
Latviai: Lietuva neužtikrino „Snoro“ kontrolės
Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Latvijos delsimas sustabdyti „Krajbanka“ veiklą nepasitarnavo nei jo paties, nei „Snoro“ stabilumui. Tačiau Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) tokius kaltinimus atmeta, praneša Latvijos naujienų agentūra LETA.
FKRK vadovė Irena Krumanė ir jos pavaduotojas Janis Brazovskis tvirtino, kad I. Šimonytės kaltinimai yra nepagrįsti. Anot jų, komisija jau lapkričio 16 dieną užtikrino, kad per „Krajbanka“ be jos leidimo nebūtų vykdomos jokios verslo operacijos.
J. Brazovskis taip pat piktinosi, kad Lietuvos centrinis bankas nesugebėjo užtikrinti tinkamos banko „Snoras“ kontrolės nuo šių metų spalio.
I. Šimonytės teigimu, Latvija apie Lietuvos banko sprendimą dėl „Snoro“ buvo informuota lapkričio 16 dieną, trečiadienį. Tačiau „Krajbanka“ veikla ketvirtadienį buvo tik apribota, o visos kitos sankcijos sekė paskui. Per tą laiką banke Latvijoje esą buvo įvykdytos operacijos, kurios nepasitarnavo, nei jo paties, nei „Snoro“ stabilumui.
Praėjusią savaitę neeiliniame ministrų kabineto posėdyje nacionalizuotas bankas „Snoras“ valdė 67,86 proc. „Latvijas Krajbanka“ akcijų.
