Per krizę Latvijoje kartu su partneriais elektroninių mokymų darbuotojams įmonę „Intea“ įkūręs Raivis Freimanis įsitikinęs, kad verslui netinkamo laiko nėra – yra tik per mažai pastangų.
Prieš dvejus metus R. Freimanis Latvijoje triumfavo Švedijos verslo apdovanojimų „Jaunojo verslininko“ nominacijoje. Šiandien „Intea“ veikia Skandinavijos šalyse ir jau žengia į Rusijos rinką.
– Mokyklą baigėte Lietuvoje, studijuoti išvykote į Rygoje esančią Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą. Kodėl nebegrįžote į Lietuvą?
– Esu latvis – čia mano draugai, giminaičiai. Studijuodamas įsidarbinau vienoje įmonėje, taip ir likau. Tiesa, buvo viena galimybė įsidarbinti kompanijos atstovybėje Vilniuje, bet taip išėjo, kad neišvažiavau. Tada, 2003 m., Ryga buvo patrauklesnis miestas, čia veikė daugiau tarptautinių kompanijų, buvo daugiau galimybių tobulėti.
– Verslą taip pat pradėjote Rygoje, nes joje geresnės sąlygos nei Vilniuje?
– Tada vienintelė objektyvi priežastis buvo ta, kad Ryga – didesnis miestas, daugelis kompanijų Rygą laikė regiono centru. Šiandien galimybės pradėti verslą Latvijoje ar Lietuvoje yra vienodos. Manau, kad regione dabar labiausiai išsiskiria Estija – kalbant apie mokesčius, verslui ten sąlygos kur kas palankesnės. Ten įmonės neturi mokėti pelno mokesčio – nebent pelnas išmokamas. Taip dalis pinigų lieka versle.
Estijoje palankiau į verslininką žiūri ir mokesčių inspektoriai. Čia, Latvijoje, jiems atrodo nesuprantama, kad esame jų klientai, mokame mokesčius. Daug biurokratijos, daug reikalavimų, popierių. Jauna įmonė turi švaistyti savo laiką ir žmogiškuosius išteklius vien tam, kad įgytų patirties bandydama išpildyti visus tuos reikalavimus.
– 2010 m. laimėjote apdovanojimą „Metų jaunojo verslininko“ kategorijoje. Kaip manote, už ką?
– Tuomet mes buvome labai jauni, labai maži, tačiau jau tada orientavomės į paslaugų eksportą į Skandinaviją. Nors Baltijos šalyse gal ir buvome jauniausi, jau turėjome solidų klientų sąrašą – SEB, „Swedbank“ bankai ir kiti.
Verslą pradėjome, kai Latvija išgyveno pačius sunkiausius ekonomikos laikus – blogiau jau nebuvo.
– Tačiau jūsų teikiamos paslaugos nėra pirmo būtinumo. Kaip sugebėjote rasti klientų per krizę?
– Žinoma, iš pirmo žvilgsnio be mūsų paslaugų galima ir apsieiti. Tačiau dalis įmonių krizės metu suprato, kad per sunkmetį konkurencinė kova aštrėja, kiekvienas klientas pasidaro dar svarbesnis, parduoti savo paslaugas ar prekes tampa sunkiau, tad tavo komandos potencialas tampa itin svarbus.
Mūsų paslaugos, kaip pradedančiųjų, buvo pigesnės, ir pats principas – virtualūs mokymai – efektyvesnis nei visiems įprasti būdai.
– Kokių klaidų reikėtų vengti pradedant verslą?
– Vienas svarbiausių dalykų – negalvoti, kad pigesnės prekės ar paslaugos bus vienintelis konkurencinis pranašumas. Rytoj tavo konkurentas pasiūlys tą patį ir tu turėsi užsidaryti. Labai svarbu turėti aiškią koncepciją, viziją, kuo gali pritraukti klientus.
Taip pat nereikėtų orientuotis ir į pelną. Pirmus dvejus metus pirmiausia išmokėdavome atlyginimus darbuotojams, apmokėdavome sąskaitas, mokesčius, o tada jau dalydavomės, kas likdavo. Asmeninė gerovė, jei verslą finansuoji iš savo asmeninių lėšų, keleriems metams smarkiai pablogėja – reikia su tuo susitaikyti.
Taip pat reikia elgtis žmoniškai su klientais. Jei mūsų paprašydavo paslaugos, kurios iki tol neteikdavome, sutikdavome jas suteikti nemokamai – mes įgydavome praktikos, o klientas likdavo nenuviltas.
– Lietuvoje jaunimo nedarbą siūloma mažinti skatinant užsiimti verslu. Kaip tai padaryti?
– Žmonės bijo imtis verslo, nes bijo rizikos. Tad svarbiausias tikslas turi būti ją sumažinti. Jauni žmonės turi pakankamai informacijos apie verslo kūrimą, jo plėtojimą, turi idėjų, tačiau bijo bandyti ir suklysti. Jei suteiktume galimybių, grąža būtų didelė. Vien kalbant apie mokesčių lengvatą – tie keli tūkstančiai valstybės iždui nebūtų svarus indėlis, tačiau jaunas verslas juos sugebės tinkamai išnaudoti, investuoti, o po kelerių metų grąža bus nepalyginamai didesnė.
– O kokių dar kliūčių matote sėkmingai verslo plėtrai?
– Pirmiausia, manau, kad Lietuvoje verslumo lygis aukštesnis nei Latvijos – vien todėl, kad visame regione veikia nemažai didelių tiek mažmeninės prekybos, tiek gamybos, tiek žemės ūkio įmonių.
Manau, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje verslui labai trukdo aukštas korupcijos lygis, jis kliudo bendradarbiauti verslui ir valstybiniam sektoriui. Jaunas verslas negali pretenduoti teikti paslaugas viešajam sektoriui, jei neužsiima korupcija. Tokiu atveju potencialių klientų, partnerių ratas smarkiai susiaurėja.
– Kaip manote, kurios verslo nišos dar nėra visiškai išnaudotos?
– Manau, jokių sektorių negalima išskirti – galimybių yra bet kur, tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose. Kai galvojame apie verslą, nereikia galvoti tik apie Steve’ą Jobsą – jis buvo genijus. Nebūtina juo būti, kad sukurtum naudingą produktą.
Dažniausiai užtenka pasiūlyti tik geresnes prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, internetinės parduotuvės. Jei turėčiau laiko, sukurčiau tokią, kuri kokybiškai, greitai ir atidžiai tenkintų klientų norus. Dabar šis sektorius veikia pakankamai neatsakingai. Daugelis jaunų verslininkų nesupranta, kad klientas – svarbiausias objektas versle, nuo kiekvieno iš jų priklauso, ar tu turėsi pajamų. Jei prisijaukinsi vieną klientą, jis pas tave sugrįš ir atsives dar bent vieną. Dėl to verta nuo pat pradžių apgalvoti kiekvieną smulkmeną.
