Latvija tikisi kitų metų sausį tapti 18-ąja euro zonos nare. Regis, kaimynei tai padaryti pavyks. Vis dėlto iš krizės duobės besikapstančios Latvijos istoriją vadinti sėkmės, kaip tai daro kai kurie ES politikai ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, nebūtų visiškai tikslu.
Latvijos politikai iš tiesų nepriekaištingai atliko savo darbą kovodami su ekonomikos krize, o jų pastangas greičiausiai vainikuos euro įvedimas. Tačiau daliai paprastų gyventojų nuo to nė kiek ne lengviau – nedarbo lygis ir emigracija išlieka aukštumose.
Šalies kaimynės ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis neseniai pranešė, kad vasarį Latvija oficialiai prašys ES pareigūnų leidimo prisijungti prie euro zonos. „Mes nemanome, kad euro zona yra skęstantis laivas. Mes vis dar matome daugiau pliusų nei minusų“, – dėstė V. Dombrovskis.
„Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija“, – Latvijos siekius komentavo „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Anot jos, griežta fiskalinė politika ir stabilus tolimesnis ūkio atsigavimas sudaro prielaidas atitikti Mastrichto kriterijus. Valstybės skola 2012 m. antrą pusmetį sudarė 43 proc. BVP, o biudžeto deficitas šiemet gali būti mažesnis nei 3 proc. „Be to, lapkritį Latvija atitiko infliacijos kriterijų“, – pridūrė V. Klyvienė.
Kol kas šalis kaimynė neatitinka vyriausybės vertybinių popierių ilgalaikių palūkanų normos kriterijaus. Tačiau euro zonos krizės kontekste šis punktas yra labiau formalumas, o ne reali kliūtis planuojant įsivesti eurą. „Mes esame čia, kad atšvęstume jūsų pasiekimus“, – dar vasarą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde kalbėjo konferencijoje Rygoje. Anot jos, TVF didžiuojasi galėdamas būti Latvijos sėkmės istorijos dalimi.
Gali būti, kad kaimynės ekonomika praėjusiais metais augo sparčiausiai ES. Latvijos finansų ministerija prognozuoja, kad šalies BVP šiemet pakils 3,7 proc.
Kritika kritikui
Ekonomikos padėtis Latvijoje iš tiesų nebėra tokia prasta, kokia buvo prieš kelerius metus. Vis dėlto, nepaisant komentarų apie nuostabią sėkmės istoriją, ji išlieka sudėtinga, kaip „The New York Times“ naujienų svetainėje publikuotame komentare teigė ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.
„Latvijos liaupsinimas mums daugiau pasako apie tai, kuo nori tikėti Europos politikos elitas, o ne apie tikrąją šalies patirtį ar makroekonomikos pagrindus“, – pabrėžė P. Krugmanas. Jis teigė, kad nedarbo lygis Latvijoje išlieka labai aukštas, o jo mažėjimas turi daug bendra su emigracija.
Tokią ne vienus metus dėstomą P. Krugmano poziciją yra kritikavęs Vašingtone įsikūrusio Petersono instituto ekonomistas Andersas Åslundas. Jis įsitikinęs, kad Baltijos valstybes Nobelio premijos laureatas kritikuoja dėl asmeninių nuoskaudų – nepasitvirtino jo sena prognozė, kad šios šalys neišsigelbės nuo krizės, jeigu nedevalvuos savo valiutų.
P. Krugmanas prognozavo, kad Baltijos valstybės turės devalvuoti savo valiutas, norėdamos paskatinti eksportą. Tačiau eksporto augimas ir taip pranoko visus lūkesčius.
A. Åslundo teigimu, P. Krugmanas padarė klaidą, nes žiūrėjo į vieną diagramą ir negalvojo apie kitus dalykus. Taip pat jis esą ignoravo tikrąsias krizės Baltijos šalyse priežastis manydamas, kad jas sukėlė išlaidų mažinimas.
Gali būti teisus
Vis dėlto P. Krugmanas, kalbėdamas apie Latviją, nešaudo visiškai pro šalį. Šalies ekonomistai skaičiuoja, kad nuo 2008 m. Latvija prarado daugiau nei 5 proc. populiacijos. Tarp išvykusiųjų – daugiausia jaunimas.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, rugsėjį nedarbo lygis Latvijoje siekė 14,2 proc. Tai yra gerokai mažiau nei 2009 m. pabaigoje, kai šis rodiklis buvo išaugęs iki 21,2 proc. Tačiau kur kas daugiau nei prieš krizę – 2007 m. gruodį nedarbas Latvijoje buvo vos 6 proc. Nedarbo lygis visoje ES, praėjusio spalio duomenimis, vidutiniškai siekia 10,7 proc.
Tai, kad nedarbas Latvijoje po krizės daugiausia mažėjo dėl emigracijos, patvirtina užimtumo rodikliai. Ketvirtą 2007 m. ketvirtį šis rodiklis viršijo 70 proc. Pirmą 2010 m. ketvirtį jis buvo sumenkęs iki 57,7 proc. O nuo 2011-ųjų užimtumas beveik neauga – svyruoja apie 61–62 proc.
Be to, gyventojų nelygybė Latvijoje išlieka didžiausia visoje ES. Tačiau pozityviai nusiteikusių žmonių dalis šioje šalyje didėja. Apklausų duomenimis, maždaug 35 proc. respondentų (daugiausia per pastaruosius šešerius metus) teigia, kad šie metai bus geresni nei praėjusieji.
