Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis (dešinėje) lauks partijų derybų dėl tvirtos koalicijos.
Pirmą kartą per Latvijos nepriklausomybės laikotarpį į parlamento favoritės poziciją gali grįžti rusakalbių partija, rodo šeštadienį vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų rezultatai. Kairiesiems atstovaujantis „Santarvės centras“ po pergalingo pasirodymo rinkimuose tikisi formuosiąs koaliciją. Tuo tarpu politikai, analitikai bei visuomenės entuziastai kuria skirtingus naujosios Saeimos modelius.
Latvijos Centrinės rinkimų komisija skelbia, jog didžiausio palaikymo sulaukė „Santarvės centras“, jam atiteko 28,37 proc. rinkėjų balsų. Antroji vieta teko buvusio valstybės vadovo V. Zatlero reformų partijai (20,82 proc.), trečioje atsidūrė premjero V. Dombrovskio „Vienybė“ (18,83 proc). Likusios partijos, kurioms pavyko peržengti 5 proc., reikalingų patekti į Saeimą, ribą, „Viskas Latvijai!“ (13,88 proc.) bei Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga (12,22 proc).
Akivaizdu, jog vienintelė nauja jėga būsimame parlamente yra V. Zatlero reformų partija. Derėtų prisiminti, kad būtent siekiant esminių pokyčių Latvijos valdžioje buvo sušauktas referendumas ir paleista 10-oji Saeima. Visgi panašu, jog naujovių bus mažai. Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga leido nedviprasmiškai suprasti, kad šie rinkimai vargiai galėjo pasiūlyti naujas priemones ryžtingiems sprendimams bei pokyčiams, rašo „The Wall Street Journal“.
Rinkėjų sprendimai ganėtinai dviprasmiški, atsižvelgiant į jų pradinius lūkesčius, įvykus referendumui. Nors ir praradusi balsų, parlamente ir toliau dirbs kontroversiškos reputacijos, oligarchų valdoma Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, kurios atstovais buvo nusivylęs V. Zatleras. Tad buvusio prezidento V. Zatlero iniciatyva paleisti parlamentą gali būti vertinama dviprasmiškai. Ji sėkminga pačiam politikui, perėmusiam nemažai rinkėjų balsų iš likusių didžiųjų politinių jėgų ir laimėjusiam antrą vietą su savo naująja partija. Tačiau valstybės politikos turinys išlieka beveik nepakitęs.
Už „prorusišką“ partiją – ir latviai
Pirminės rinkėjų apklausos, atliktos ruošiantis rinkimams, nurodė panašią jų baigtį, taigi prorusiškos partijos pergalė netampa šių rinkimų akibrokštu. Visgi valstybėje, kurios rusakalbių gyventojų dalis siekia net 44 proc., „Santarvės centro“ palaikymas po 2010 m. rinkimų išaugo bene 10 procentų. Tokie rezultatai rodo, kad ši partija remiasi ne vien tautinių mažumų, bet ir latvių palankumu. Kaip skelbia Latvijos dienraštis „Diena“, už „Santarvės centrą“ turėjo balsuoti ne mažiau 15 proc. latvių. Visuomenės nusivylimas valdančiųjų vykdoma politika, korumpuotais veiksmais iššaukė pokyčių siekį. „Santarvės centras“ galėjo nesunkiai atitikti rinkėjų lūkesčius, kaip politinė jėga nefigūruojanti lobistinių interesų „karštinėje“.
Teigiama, kad už prorusišką „Santarvės centrą“ turėjo balsuoti ne mažiau 15 proc. latvių.
Vis dėlto šiai partijai nepavyko surinkti daugumos balsų. Norint sėkmingai išnaudoti žiniasklaidoje skambiai „istoriniu momentu“ vadinamą savo pergalę „Santarvės centrui“ teks itin apdairiai rinktis koalicijos partnerius. Partija mano, kad koalicijos formavimas yra būtent jų kaip laimėtojų kompetencija. Partijos vadovas Nilsas Ušakovas šeštadienį vylėsi, jog bus suformuota koalicija, atstovaujanti visų rinkėjų interesams. Galimais „sąjungininkais“ „Santarvės centras“ jau yra numatęs „Vienybę“ bei V. Zatlero reformų partiją.
Vis dėlto daugelis ekspertų abejoja, ar „Santarvės centras“ diktuos koalicijos formavimo sąlygas. Greičiausiai daugiausia balsų gavusiai partijai pačiai teks taikytis prie tokių sąlygų. O alternatyvų tikrai yra. Nes jo numatytosios „partnerės“ pirmiausia pasiryžusios derėtis tarpusavyje ir tik tuomet spręsti apie galimą trečiąjį koalicijos narį. Jis bus reikalingas, nes V. Zatlero reformų partija drauge su „Vienybe“ užsitikrino 42 vietas parlamente, tačiau to nepakanka sudaryti valdančiajai daugumai.
Oligarchai bus nustumti?
Bemaž visiems aišku, kad trūkstamais koalicijos nariais tikrai netaps į Saeimą patekę Žaliųjų ir ūkininkų sąjungos atstovai. Buvęs šalies prezidentas įkūrė savo vardo partiją, siekdamas kovoti su korupcija, taigi susikompromitavusi, oligarcho A. Lembergo valdoma Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga neturi šansų pakliūti į koaliciją, formuojamą pagal V. Zatlero strategiją. Apskritai šios partijos, turinčios 13 balsų, vieta parlamente miglota, nes dėl korupcijos susikompromitavusi A. Škelės partija iširo dar liepą, o kita korupcijos skandalo bendražygė Latvijos pirmoji partija, „Latvijos kelias“, vadovaujama dar vieno oligarcho Ainaro Šleserio, neperžengė 5 proc. rinkiminio barjero.
Tikėtina, kad prie V. Zatlero bei V. Dombrovskio gali prisijungti nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai!“. Nacionalistai artimi „Vienybei“ bei V. Zatlero partijai savo ekonominės politikos principais. O tai, panašu, yra svarbiausi pastarųjų partijų vadovų tikslai bei uždaviniai. Iš ekonominio sunkmečio niekaip neišbrendančiai Latvijai V. Dombrovskis bei V. Zatleras jau pranešė, kad yra pasiryžę sumažinti biudžeto deficitą iki 2,5 proc. bei įvesti eurą 2014 metais. Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, „Danske“ banko vyriausiasis rinkos analitikas Larsas Christensenas taip pat mano, jog yra nemažai galimybių sudaryti būtent tokią reformų koaliciją.
„Santarvės centras“ – ne favoritas
Ekonomines ambicijas visiškai priešingai vertina „Santarvės centras“, siekdamas atidėti 7,5 mlrd. eurų skolos išmokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui. Ir tai nėra itin menki požiūrių skirtumai, mėginant formuoti koaliciją bei žinant, kad prie nuomonių skirtumų prisidės ir etniškumo bei istorijos traktavimo klausimai. Nuolatinės diskusijos dėl latvių ir rusų kaip nacionalinių kalbų statuso, konfliktai dėl sovietinės okupacijos pripažinimo tik gilina ideologinius skirtumus, kurie valdančioje koalicijoje gali tapti suirutės priežastimi.
Egzistuoja ir gana stiprūs nuogąstavimai, kad „Santarvės centras“ atvers duris didesnei Rusijos įtakai. Kaip rašo agentūra „Reuters“, „Santarvės centrui“ užsitikrinus poziciją koalicijoje, didžioji kaimynė Rusija įgautų gerokai didesnį prorusiškos politikos vaidmenį Latvijoje. Tai būtų tiesioginė prieiga prie ES bei NATO narės valdžios mechanizmų bei resursų.
31 vietą prie 42 jau turimų V. Zatlero partijos ir „Vienybės“ galintis pasiūlyti „Santarvės centras“ užtikrintų svarų indėlį į kiekybiškai tvirtą koaliciją. Visgi tokios koalicijos veiklos kokybė greičiausiai smarkiai kentėtų. Juo labiau atsižvelgus į kitą galimą kandidatą – nacionalistų aljansą – regime itin komplikuotą scenarijų ir visiškai opozicines ideologijas. Einamieji klausimai, biudžetas, visuomenė, ir t.t. greičiausiai būtų pamiršti sprendžiant tautiškumo, integracijos bei kitus mažumų ir nacionalistų klausimus. Visgi tokiu atveju prorusiška partija būtų eilinį kartą nustumta į opoziciją. Tai labai nepatiktų Rusijai, tačiau dešiniesiems „reformatoriams“ galbūt padėtų efektyviai įgyvendinti pirminius tikslus.
Partijos tęs derybas dėl galimų koalicijų visą artimiausią savaitę, kol į Latviją po oficialaus vizito JAV grįš valstybės prezidentas Andris Bėrzinis. Latvijos vadovas, nepaisydamas „Santarvės centro“ pergalės, neprivalės būtent šiai partijai patikėti formuoti koaliciją, jei bus daugiau potencialių koalicijos variantų. Pats A. Bėrzinis naujai išrinktą parlamentą skatina kuo operatyviau tartis formuojant koaliciją. Jis ragina pamiršti vidinius partijų principus ir susitelkti į svarbiausias valstybės ekonomines problemas.
