Latvijos spauda vieningai pripažįsta, kad naujai įkurta buvusio prezidento V.Zatlero partija dalyvaus valdančiojoje koalicijoje.
Praėjusį savaitgalį vykusių pirmalaikių Latvijos parlamento rinkimų sukeltas ažiotažas nerimsta – rinkimus laimėjusios politinės partijos derasi dėl būsimosios koalicijos. Neabejojama, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos bus itin sunkios. Latvijos spaudoje taip pat svarstomi galimi skrydžių bendrovės „airBaltic“ išgyvenimo scenarijai ir konstatuojama, kad kova su korupcija galėtų būti efektyvesnė, jeigu pareigūnų algos būtų didesnės.
Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ (NRA) pritaria Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio sprendimui paskelbti pusantros savaitės truksiantį „tylųjų laikotarpį“.
Prezidentas pažadėjo iki rugsėjo 28 d. nesikišti į politinių partijų derybas. Šalies vadovas konsultacijas su partijomis dėl koalicijos pradės tik grįžęs iš Niujorko. Jis tikisi, jog per šį laikotarpį politikai jau galės pateikti konkrečių siūlymų dėl valdančiosios koalicijos.
Prezidentas taip pat įspėjo, kad nepritars tik formaliai (dėl politinių ambicijų) sudarytai koalicijai ir politiniais sumetimais siūlomai premjero kandidatūrai.
Kas iš tiesų laimėjo rinkimus?
„Diena“ ir NRA pastebi, kad nors pirmalaikius parlamento rinkimus, skaičiuojant tik aritmetiškai, laimėjo rusiškasis „Santarvės centras“, tačiau derybų dėl naujos koalicijos iniciatyvos ėmėsi antrąją vietą rinkimuose užėmusi buvusio šalies prezidento Valdžio Zatlero Reformų partija.
NRA cituojami politologai tai laiko logišku žingsniu, nes be V. Zatlero partijos, formuojant koaliciją neišsivers nei dešinieji, nei rusiškasis „Santarvės centras“. „Zatleriečių“ žodis dėl koalicijos bet kuriuo atveju bus lemiamas.
Tam pritaria ir dienraštis „Latvijas avīze” (LA).
„Valdžio Dombrovskio „Vienybė“ neslepia labiau linkstanti į Nacionalinį aljansą „Viskas – Latvijai!“ (radikaliau nusiteikusius dešiniuosius). Premjero nuomone, trys dešiniosios jėgos – „Vienybė“, Nacionalinis aljansas ir V. Zatlero partija – užtikrintų ligšiolinių ekonomikos reformų tęstinumą. Tačiau „Vienybė“, pripažindama V. Zatlero Reformų partijos lyderystę derybose dėl koalicijos, siūlo „zatleriečiams“ patiems įvardyti trečiąjį galimą koalicijos partnerį“, – pabrėžia LA.
V.Dombrovskiui teks atsisveikinti su premjero postu.
Dienraštyje svarstoma, kad itin stipri būtų V. Zatlero Reformų partijos, V. Dombrovskio „Vienybės“ ir „Santarvės centro“ koalicija. Ji 100 vietų parlamente turėtų net 73 vietas. Tokia koalicija galėtų be vargo priimti bei keisti įstatymus ir net inicijuoti Konstitucijos pataisas.
Tiesa, V. Zatlero, V. Dombrovskio ir „Santarvės centro“ pozicijos kai kuriais klausimais kardinaliai skiriasi. „Santarviečiai“ ragina jau kitąmet sugrąžinti pensijų indeksavimą, dėl euro įvedimo skelbti referendumą ir atkakliau derėtis su tarptautiniais skolintojais.
V. Zatlero ir V. Dombrovskio partijos tokiai nuostatai prieštarauja, tačiau siūlo diskusija šiais klausimais tęsti.
Neigia okupaciją ir kelia reikalavimus
LA primena, jog šios trys partijos turi skirtingą požiūrį ir į kai kuriuos politinius aspektus. „Santarvės centras“ ilgą laiką nenorėjo pripažinti sovietų okupacijos Latvijoje. Tik rinkimų dieną vienas šios politinės jėgos vadovų Nilas Ušakovas prabilo apie „50 metų trukusią sovietų okupaciją“.
Tačiau po šios, kaip teigia LA, puse lūpų pasakytos frazes pasigirdo „Santarvės centro“ reikalavimai: būsimosios koalicijos deklaracijoje pabrėžti, kad Latvijoje okupantų nėra, kad sovietmečiu į šalį atvykę rusakalbiai niekada nebus raginami išvažiuoti ir kad jie nebus diskriminuojami.
Kol kas neaišku, ar siekdami patekti į valdančiąją koaliciją, „santarviečiai“ švelnins toną, o gal lanksčiau elgsis ir jų dešinieji partneriai. Tačiau NRA pabrėžia, kad bet kokie kiti galimos koalicijos modeliai taip pat yra sudėtingi.
Neabejojama tik vienu – naujosios koalicijos branduolį sudarys V. Zatlero Reformų partija bei V. Dombrovskio „Vienybė“.
Jei vietoj „Santarvės centro“ būtų pasirinktas Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai), taip pat kiltų nemažai bėdų, nes toks žingsnis užrūstintų Rusiją (Aljansas nevengia pakritikuoti didžiąją Rytų kaimynę ir Latvijos rusakalbius gyventojus). Tikėtina, kad dėl to priekaištų pažertų ir Kremliaus erzinti nenorintys Vakarai.
Rinkėjai nuodėmių neatleido
Pastarieji rinkimai iš ankstesniųjų išsiskyrė ne tik gerokai mažesniu piliečiu aktyvumu, bet ir tuo, kad reitinguodami politikus rinkėjai itin aktyviai rašė minusus politikos senbuviams ir net partijų lyderiams.
Dienraščio NRA teigimu, vieną skaudžiausių smūgių šiuose rinkimuose patyrė premjero V. Dombrovskio „Vienybė“, netekusi dviejų įtakingų partijos atstovų.
„Vienybės“ deleguoti užsienio reikalų ministras Girtis Valdis Kristovskis ir teisingumo ministras Aigaras Štokenbergas į parlamentą nepateko.
Neabejojama tik vienu – naujosios koalicijos branduolį sudarys V. Zatlero Reformų partija bei V. Dombrovskio „Vienybė“.
Jie – į „Vienybę“ prieš pat rinkimus įsiliejusių politinių jėgų „Visuomenė už kitą politiką“ ir Pilietinė sąjunga buvę vadovai, nuolat kivirčijęsi su „Vienybe“ bei premjeru V. Dombrovskiu.
Pasak NRA, G.V. Kristovskiui rinkėjai atkeršijo už jo pernelyg įnirtingą ir nelabai korektišką veržimąsi į užsienio reikalų ministro postą po pernai įvykusių paleistojo parlamento rinkimų.
Tuo metu A. Štokenbergas patriotiškai nusiteikusių latvių „pamokytas” už tai, kad jo iniciatyva pernai rudenį sutrukdyta į koaliciją patekti dešiniesiems radikalams.
Rinkėjų parašyti minusai sutrukdė patekti į parlamentą ir „Vienybės“ į vyriausybę deleguotai kultūros ministrei Sarmitei Elertei. Pasak NRA, ministrei rinkėjų bausmė teko už abejingumą kultūrai.
Tuo metu vienas „Santarvės centro“ vadovų J. Urbanovičius pasiekė rekordą – jis gavo per 50 000 rinkėjų pliusų.
Kurpiamas „airBaltic“ gelbėjimo planas
Latvijos vyriausybė ir privatūs akcininkai pasiryžę gelbėti nacionalinę skrydžių bendrovę.
Latvijos vyriausybė ir vėl diskutuos dėl „airBaltic” įstatinio kapitalo didinimo.
Dienraščio „Diena“ teigimu, vyriausybei praėjusią savaitę pavyko su privačiais akcininkais (bendrove „Baltijos aviacijos sistemos“, valdančia 42,7 proc. „airBaltic” akcijų) susitarti, kad vis dėlto bus vykdomos jiems iškeltos sąlygos – iš pareigų atleisti dabartinį „airBaltic” vadovą Bertoldą Flicką, su privačiais akcininkais pasirašyti naują sutartį, kurį valstybei, valdančiai 52,6 proc. įmonės akcijų, suteiktų daugiau teisių valdyti bendrovę. Taip pat sutarta pateikti objektyvią informaciją apie realius bendrovės nuostolius ir jų tikrąsias priežastis.
Dienraščio „Dienas bizness” duomenimis, „airBaltic” nuostoliai gali siekti apie 840 mln. litų.
Jei vyriausybės ir privačių „airBaltic” akcininkų susitarimai bus oficialiai patvirtinti, abi šalys į bendrovę turės investuoti po 150 mln. litų.
Pasak NRA kalbintų kai kurių ekspertų, galimas valstybės dalyvavimas didinant „airBaltic” įstatinį kapitalą prilygtų bendrovės nacionalizavimui. Tačiau sutariama, kad bankrutavus Latvijos nacionalinei skrydžių bendrovei „airBaltic”, žlugtų visa šalies aviacijos sistema. Tiesa, pasigirsta ir siūlymų, užuot gelbėjus „airBaltic“, vertėtų kurti naują skrydžių bendrovę.
Korupciją galėtų įveikti didesnės algos
Su korupcija kovojantys pareigūnai ragina didinti atlyginimus valstybinio sektoriaus darbuotojams.
Pasak dienraščio „Dienas bizness”, Kovos su korupcija biuro parengtoje studijoje apie korupcijos paplitimą Latvijoje bei kovą su ja raginama skubiai didinti atlyginimus kai kurių valstybės sektorių darbuotojams.
Dalis valstybės pareigūnų gauna mažus atlyginimus, tačiau turi prisiimti didelius įgaliojimus – jie gali skirti administracines baudas, vienaip ar kitaip reguliuoti viešąjį gyvenimą, dirbti pasienyje ar muitinėje. Biuro duomenimis, šiuo metu vidutinis pareigūnų atlygis nesiekia 2500 litų per mėnesį.
Mažus atlyginimus gaunančius pareigūnus lengviau sugundyti kyšiais. Kovos su korupcija biuras mato vienintelę išeitį – 2013 metais, kai Latvijai nebereikės konsoliduoti valstybės biudžeto, didinti atlyginimus valstybės sektoriuje.
