Nacionalinis galvos skausmas.
Auditorių išvados dėl „airBaltic“ bendrovės, leidimai užsieniečiams gyventi Latvijoje mainais už jų investicijas, pirmą kartą Suomijos istorijoje mokykloje bus dėstoma latvių kalba, „Selga“ vaflių kokybė, V. Zatlerio atsisveikinimas su tauta ir pasirengimas Joninėms. Tokios temos šią savaitę apžvelgiamos Latvijos žiniasklaidoje.
Laukiama auditorių išvadų dėl „airBaltic“
Kaip rašo dienraštis „Diena“, pirmadienį vykusiame uždarame vyriausybės posėdyje nenuspręsta, kokių priemonių imtis dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje „airBaltic“ – laukiama audito išvadų. Vyriausybė auditorių paprašė darbą baigti iki birželio 22 dienos.
„Diena“ mato tik du galimus kelius: parduoti valstybei priklausančią „airBaltic“ akcijų dalį (52,6%) arba į bendrovę investuoti valstybės biudžeto pinigus.
Pasak susisiekimo ministro Uldžio Augulio, apie akcijų pardavimą kol kas nesvarstoma, nors „Diena“ turi informacijos , kad bendrove domisi Bahamuose registruota, bet su Rusija susijusi kompanija „Taurus“ ir Kinijos bendrovė „Hainan Airlines“.
Neatmetama, kad valstybė, investuodama tam tikrą sumą į „airBaltic“, sieks juridiškai sustiprinti savo, kaip vienos iš akcininkių, teises. Prieš dvejus metus su privačiais akcininkais pasirašyta sutartis, pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, dabar palankesnė pastariesiems.
Leidimai įsikurti Latvijoje traukia investuotojus
Per pirmąjį šių metų pusmetį mainais už investicijas Latvijoje užsieniečiams išduota kur kas daugiau leidimu gyventi šalyje negu per visus 2010-uosius.
Rusiškasis dienraštis „Telegraf“ primena, kad apsigyventi Latvijoje užsieniečiai gali įsigiję šalyje nekilnojamojo turto už pusę milijono litu, investavę bent 75 tūkst. litų į šalies įmones ar bankų sistemą. Tokios Imigracijos įstatymo pataisos galioja nuo praėjusių metų liepos.
Pasak „Telegraf“, per šį laikotarpį jau išduota daugiau kaip 400 leidimų iš viso tūkstančiui žmonių (su užsieniečiais Latvijoje gali apsigyventi ir jų šeimų nariai), daugiausia – Rusijos bei kitų buvusios Sovietų sąjungos respublikų piliečiams. Tačiau galimybe gyventi Latvijoje domisi ir Vakarų šalių piliečiai – leidimai jau išduoti keletui amerikiečių, kanadiečių bei izraeliečių.
Užsieniečių dėka į Latviją atkeliavo daugiau kaip 300 mln. litų. Tačiau kai kurie dešinieji radikalai žada siekti, kad leidimai gyventi Latvijoje apskritai nebebūtų pardavinėjami. Verslininkų nuomone, Imigracijos įstatymo pataisos išjudino šalies nekilnojamojo turto rinką, padėjo sukurti naujų darbo vietų. Jei leidimų gyventi Latvijoje paklausa didėja, verslininkai siūlo didinti jų kainą.
Suomijos mokykloje bus dėstoma latvių kalba
Suomijoje viena latvė pasiekė, kad šioje šalyje gyvenančių latvių vaikai valstybės sąskaita galėtų mokytis savo gimtosios kalbos. Pasak dienraščio „Latvijas avīze“, nuo kitų mokslo metų vienoje Helsinkio mokyklų bus dėstoma ir latvių kalba – pirmą kartą Suomijos istorijoje.
„Suomijos įstatymai užtikrina teisę kiekvienam vaikui į jo gimtąją kalbą. Jei pavyksta surinkti nustatytą skaičių vaikų, kalbos dėstymą finansuoja valstybė. Latviu kalbos tarp tokių kalbų iki šiol nebuvo“, – dienraščiui sakė Helsinkyje gyvenanti latvė.
Moteris pati siuntė Helsinkyje gyvenantiems latviams informacija apie galimybę vaikus mokyti gimtosios kalbos, vertė į latvių kalbą įstatymus, tarėsi su teisininkais.
Pagal Suomijos įstatymus, būtina surinkti bent keturis vaikus, o energingajai latvei pavyko jų rasti net dešimt. Visi jie – iš mišrių šeimų. Latvių kalbos pamokos vyks kartą per savaitę, po dvi valandas.
Tiesa, nepaisant entuziazmo bei Suomijos institucijų geranoriškumo, susiduriama su rimta bėda – sunkiai sekasi ieškoti latvių kalbos mokytojų, nes švietimo sistemos Latvijoje ir Suomijoje labai skirtingos.
Profesorius supeikė „Selga“ vaflius
Pasak dienraščio „Diena“, Rygoje šiomis dienomis lankęsis Danijos profesorius Steenas Stenderis pareiške, kad vafliuose „Selga“ tranzityviųjų riebalų rūgščių kiekis gerokai viršija leidžiamą normą – viename pakelyje neva užfiksuota net 12 gramų šių rūgščių, o leidžiamas kiekis negali viršyti 5 gramų.
„Dienos“ žurnalistai lankėsi vaflius gaminančioje bendrovėje „Staburadze“. Jos atstovai teigė nesuprantantys, kokia metodika profesorius rėmėsi apskaičiuodamas pavojingųjų rūgščių kiekį latviškuose vafliuose. Pasak gamintojų, rūgščiu kiekis jų produkcijoje siekia vos 4 gramus. Be to, jokiuose Latvijos ar ES norminiuose aktuose nėra kalbama apie tranzityviųjų riebalų rūgštis bei leidžiamą jų kiekį.
Tiesa, keletas Europos šalių šių rūgščių kiekį maisto produktuose riboja savo iniciatyva.Tarp jų – ir Danija. Tuo tarpu rusų kalba leidžiamas laikraštis „Vesti segodnia“ įsitikinęs, kad šį skandalą dirbtinai sukėlė „Staburadze“ konkurentai. „Jei danų profesorius teisus, mūsų vaflių pakelis turėtų užmušti arklį“, – ironizuoja laikraštis.
V. Zatleras rengia padėkos tautai akciją
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, liepos 3 dieną, likus keturioms dienoms iki Valdžio Zatlero kadencijos pabaigos, jis šalies gyventojus pakvies į Kuoknesėje vyksiantį renginį „Žodis, turintis galią“. Tai bus V. Zatlero, kaip prezidento, atsisveikinimas su tauta bei padėka šalies piliečiams.
Panaši akcija prieš ketverius metu vyko ir Vairai Vykei-Freibergai baigiant savo kadenciją, tiesa, ne prezidentės iniciatyva – norėdami padėkoti už jos darbą, visų šalies regionų gyventojai iš tūkstančių gyvų gėlių sudėjo simbolinį kilimą.
V. Zatleras prašo gyventojų liepos trečiąją į Kuoknesę atvežti akmenų – iš jų bus formuojamas simbolinis amfiteatras.
Dienraščio apklausti viešųjų ryšių specialistai planuojamą akciją vadina nevykusiu politiniu triuku prieš pirmalaikius parlamento rinkimus. Marcis Bendikas įsitikinęs, kad jeigu V. Zatleras ketina likti didžiojoje politikoje, užuot rengęs panašias akcijas, geriau atsisakytų jam, kaip buvusiam šalies vadovui, priklausysiančių privilegijų.
Latvija ruošiasi laukiamiausiai metų šventei
Ant tikro Joninių stalo turi būti ne tik alaus, sūrio, bet ir, anot „Neatkarīgā rīta avīze“, keptos mėsos. Dienraštis primena praėjusį savaitgalį plačiai nuskambėjusį renginį – ilgiausio pasaulyje (141 metro) šašlyko kepimą Rygoje. Mesos jam – per 500 kg vištienos – parūpino „Vilniaus paukštynas“.
Dienraštis taip pat pateikia šiomis dienomis atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Beveik 68% apklaustųjų teigia neįsivaizduojantys Joninių be latviško alaus. Pasak jų, alus Joninių naktį – seniausia ir gražiausia latviška tradicija.
Anot „Neatkarīgā rīta avīze“, tai supranta ir alaus gamintojai bei prekybininkai.Tikimasi, kad šiais metais jų šventinė apyvarta padidės net dviem trečdaliais. Bandant privilioti kuo daugiau pirkėjų griebiamasi įvairiausių gudrybių. Šių švenčių išvakarėse latviškas alus parduodamas įvairaus dydžio pakuotėmis – galima rasti ir pakuočių su 24 buteliais. Parduodami ir itin didelės talpos buteliai – užsieniečiai juos perka kaip suvenyrus.
Dažnai alaus pakuotėse būna žibintuvėliai, kad būtu kuo pasišviesti ieškant paparčio žiedo, įdedamos nuolaidų kortelės ar stiklinės alui gerti. Tačiau, pasak rusiškojo „Telegraf“, originaliausia staigmena alaus pakuotėse – nuo uodų apsiginti padedantys preparatai.
